Paulius VI: „Giedokite mėnulyje himną Dievui“

Pauliaus VI sveikinimai mėnulį pasiekusiems astronautams

Apolono 11 ekspediciją stebėjo daugybė žmonių visame pasaulyje; taip pat ir popiežius Paulius VI, šiam įvykiui skyręs dvi savo kalbas prieš sekmadienio vidudienio maldą 1969 m. liepos 13-ąją ir liepos 20-ąją. Atminimo diskelyje su daugiau nei septyniasdešimties valstybių vadovų linkėjimais, kurį Apolono 11 įgulos nariai paliko mėnulyje, buvo ir Pauliaus VI laiškelis su 8 psalmės žodžiais, kuriais gėrimasi žmogumi ir dar labiau jo Kūrėju. Popiežius taip pat pasiuntė sveikinimą astronautams. „Iš Castelgandolfo observatorijos, netoli Romos, jums, astronautai, kalba Popiežius Paulius VI. Pagarba, sveikinimai ir palaiminimas jums, kurie pasiekėte mėnulį, mūsų naktų ir svajonių blyškią šviesą“, – sakė popiežius. „Savo gyvu buvimu ir savo dvasios balsu giedokite mėnulyje himną Dievui, mūsų Sutvėrėjui ir Tėvui. Mes esame kartu su jumis, siunčiame jums geriausius linkėjimus ir už jus meldžiamės. Popiežius Paulius VI sveikina jus kartu su visa Katalikų Bažnyčia“.

Vėliau JAV prezidentas perdavė popiežiui Paului VI iš mėnulio jam parvežtų dovanų – mažą Vatikano vėliavėlę, kurią Apolono 11 įgula turėjo su savimi mėnulyje, ir keletą smuklių mėnulio uolų fragmentų. Šias dovanas galima pamatyti lankant Vatikano muziejus.

Pijus XII apie žmogaus keliones į kosmosą

Jau Pijus XII buvo pirmasis popiežius, kuris svarstė apie žmogaus kelionės į kosmosą pasekmes – ne vien mokslines, bet ir antropologines. 1956 rugsėjo 20-ąją jis audiencijoje priėmė Tarptautinės astronautikos federacijos narius.

„Tiesą pasakius, nežinantysis, kuris pirmą kartą pasidomi jūsų darbais ir jūsų organizacijos tikslu, negali nepajusti nuostabos: pats žodis „astronautika“ jau siūlo fantastinių kelionių begalinėse erdvėse idėją, baisiomis savo natūralią terpę palikusiam žmogui sąlygomis. Daug kam atrodo, kad tokios ekspedicijos projektas gali sužydėti tik neribotoje vaizduotėje, kuri ne itin rūpinasi tvirtais faktais ir paklūsta visiems savųjų įsivaizdavimų kaprizams. Vis dėlto nuo pat šio amžiaus pradžios pamatiniai principai, kuriais astronautika remiasi, jau buvo aiškiai ir logiškai išvystyti. Vis labiau buvo įsitikinama pakankamu greičiu judančio objekto galimybe pasprukti nuo žemės traukos, patikslinama, jog tokį pagreitį galimą pasiekti su raketos pagalba. Greitai pagalvota ir apie žmogiškų būtybių transportavimo galimybę“, – sakė Pijus XII mokslininkams ir padrąsino juos be dvejonių svarstyti tarpplanetinės erdvės užkariavimo iššūkius. Vos po trylikos metų įvykęs pirmasis žmogaus išsilaipinimas mėnulyje patvirtino Pijaus XII įžvalgų optimizmą dėl žmogaus, mokslo ir technologijų pasiekimų.

Kosminiai pasiekimai keičia savimonę

Tačiau, paprašė popiežius savo klausytojų, tegu jiems iš akių neišprūsta kosminių projektų moraliniai ir intelektualiniai aspektai. Tokie projektai keičia „pasaulio sampratą, jo prasmę ir jo tikslą“. Šiuose pokyčiuose Pijus XII įžvelgė ne priešiškumą, kaip, galima priminti, bandė pateikti ateistinė propaganda, o krikščioniškos perspektyvos išpildymą.

„Viešpats Dievas, kuris į žmogaus širdį įdėjo nepasotinamą žinojimo troškimą, neketino apriboti jo užkariavimo pastangų, kai pasakė „valdykite žemę“ (Pr 1,28). Jis žmogui patikėjo ir žmogaus dvasiai siūlo visą kūriniją, kad ši jame pasinertų, tuo pat metu galėdama vis giliau suprasti begalinę savo Kūrėjo didybę. Jei iki pat šios dienos žmogus, galima pasakyti, buvo uždarytas žemėje ir turėjo tenkintis fragmentiškomis žiniomis, kurios jį pasiekdavo iš visatos, dabar, rodos, atsiranda galimybė pralaužti šią užtvarą ir pasiekti naujas tiesas ir naujus pažinimus, kuriuos Dievas gausiai išbarstė pasaulyje“, – pažymėjo Pijus XII.

Mokslo pažanga ir visapusiška pažanga

Kosminių projektų pastangos tokios plačios, jog jų geram orientavimui niekada nepakaks vien smalsumo ar nuotykių dvasios. Žmonijos intelektualinis vystymasis sukūrė naujas situacijas, kurios turi būti įvertintos sąžinėje, leisti žmogui geriau pažinti save ir Dievą, savo vietą pasaulyje ir savo veiksmų pasekmes. Bendros taikaus visatos užkariavimo pastangos turėtų žmonių sąmonėje sustiprinti bendruomenės ir solidarumo, priklausymo tai pačiai Dievo šeimai, buvimo to paties Tėvo vaikais jausmą. Kad tokia tiesa išryškėtų, nepakanka tik mokslo pažangos.

„Drąsiausi kosminės erdvės tyrimai tarp žmonių įterps tik naują pasidalijimo fermentą, jei neis kartu su gilesniu moraliniu apmąstymu ir sąmoningesnio atsidėjimo aukštesniems žmonijos interesams nuostata“, – perspėjo popiežius Pijus XII, Tarptautinės astronautikos federacijos nariams palinkėjęs, kad „dvasiniai atradimai“ jų kelyje nenusileistų moksliniams. (RK / Vatican News)