Bažnyčia Kinijoje Bažnyčia Kinijoje 

Gairės kinų katalikams dėl civilinės registracijos

Šventasis Sostas paskelbė sielovadines gaires katalikų ganytojams ir tikintiesiems Kinijoje, kuriomis atsiliepia į prašymus patarti, kaip elgtis valdžios reikalaujamos registracijos atžvilgiu. Kinų valdžia tokią skrupulingą ir individualią kiekvieno vyskupo ir kunigo registraciją paskelbė būtina teisėtam religinės veiklos vykdymui. Ypatinga problema yra ta, kad dažnai registracijos dalimi padaromas ir dokumentas, kuriame pasirašantysis deklaruoja, jog priima „Bažnyčios Kinijoje nepriklausomybės, autonomijos ir savęs administravimo principą“. Ši formuluotė gimė prieš dešimtmečius ir, skirtingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ja nėra išreiškiama pagarba religijos matmens autonomijai. Priešingai, ją sukūręs kinų komunistinis režimas siekė susilpninti religinius ryšius, iš viršaus kontroliuoti religinę sritį tol, kol, kaip tuosyk ideologiškai tvirtinta, religijos išnyks. Kaip žinia, šios komunistinio ateizmo prognozės buvo visiškai paneigtos, rodos, su tuo susitaikė ir kinų komunistinis režimas.

Tačiau jis ir toliau varžė katalikų Bažnyčios veiklą, nes įtariai žiūrėjo į visas „išorines įtakas“. Ir, priešingai, dėl ištikimybės katalikiškai tapatybei daugybė ganytojų ir vyskupų verčiau ryžosi pusiau pogrindžio sąlygoms, nei ryšio su popiežiumi atsisakymui. Viena iš šio ginčo praktinių pasekmių buvo problemos skiriant vyskupus: Kinija nepripažino popiežiaus patvirtintų vyskupų, o Šventasis Sostas nepripažino valdžios pritarimu skirtų vyskupų kompetencijos. Akivaizdu, kad tai labai skaldė ir žeidė kinų katalikus.

Po daug metų trukusių derybų 2018 metais tarp Šventojo Sosto ir kinų valdžios buvo pasirašytas susitarimas dėl vyskupų skyrimo, kurį ilgą laiką kinai traktavo vien kaip politinį kišimąsi į krašto vidaus reikalus. Šventasis Sostas ilgai aiškino, kol įtikino centrinę valdžią, jog tai katalikų Bažnyčios vidinės sąrangos principas, kuris yra sielovadinis, o ne politinis.

Nepaisant šito susitarimo, iš Kinijos atėjo daug skundų, jog registracija apima ir deklaracijas, kurios gali prieštarauti tiek katalikiškai doktrinai ir santvarkai, tiek 2018 susitarimo nuostatoms.

Šventasis Sostas paskelbtose gairėse pažymi, jog situacija sudėtinga ir todėl, jog tokioje didelėje šalyje kaip Kinija nėra, rodos, „vienos reglamento taikymo praktikos“, kitaip tariant, įvairių sričių ir regionų valdžios pačios gali kažką pridėti ar atimti.

Atsižvelgiant į tai gairėse aiškiai pareiškiama, jog Šventasis Sostas neliepia tikintiesiems pasirašyti registracijos dokumentų: tai yra paliekama individualiam apsisprendimui, įvertinant konkrečias aplinkybes, kurios, kaip minėta, gali skirtis. Iš kitos pusės, priduriama, jog istorinis ir tradicinis katalikų Bažnyčios gyvavimo būdas yra gyvenimas „legaliai“, gerbiant krašto įstatymus. Į pogrindį Bažnyčia traukiasi tada, kai to reikia tikėjimo integralumo išsaugojimui.

Šventojo Sosto gairėse primenamos kelios aplinkybės. Pirma, formaliai Kinija savo konstitucijoje pripažįsta religijos laisvę; antra, nors 2018 metais susitarime pripažintas popiežiaus vaidmuo skiriant vyskupus, bet „nepriklausomumo principas“ negali būti interpretuotas kaip visiškas atskirumas nuo popiežiaus ir visuotinės Bažnyčios. Jį galima interpretuoti kaip nepriklausomumą politiniame matmenyje, kaip, beje, yra didelėje pasaulio dalyje.

Gairėse pažymima, jog bendrystės su Petro įpėdiniu ir katalikiškos tapatybės nereikia suvokti kaip siekio sukurti šalies visuomenei ir kultūrai svetimą kūną. Priduriama, jog bendra situacija, Šventojo Sosto ir kinų valdžios santykiai gerokai skiriasi nuo situacijos prieš penkiasdešimt metų. Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, jog pastaraisiais metais daug be popiežiaus mandato įšventintų vyskupų paprašė susitaikymo su Petro įpėdiniu ir buvo išgirsti. Šiandien visi Kinijos vyskupai yra vienybėje su popiežiumi.

„Šių faktų šviesoje pagrįsta tikėtis naujo visų pusių elgesio, taipogi sprendžiant Bažnyčios gyvenimo praktinius klausimus. Šventasis Sostas dialoguoja su kinų valdžia apie civilinę vyskupų ir kunigų registraciją dėl tokios formuluotės registracijos akte, kuri gerbtų ne vien kinų įstatymus, bet ir katalikų doktriną“, – rašoma Šventojo Sosto gairėse.

Kol bus susitarta dėl tokios formuluotės, Šventojo Sosto gairėse tiems, kurie nusprendžia  registruotis dabar dėl vyskupijos ar parapijos bendruomenės gėrio, dėl vienybės dvasios, dėl evangelizavimo būtinybės ar administracinių poreikių, patariama elgtis taip: jei registracijos akto tekstas yra nepagarbus katalikų tikėjimui, jame įrašyti ranka sakinį, jog nėra išsižadama ištikimybės katalikų doktrinos principams. Jei neįmanoma to įrašyti, tada patartina tai deklaruoti nors žodžiu, geriausia liudininko akivaizdoje.

Pakartojama, jog Šventasis Sostas supranta ir gerbia tuos, kurie savo sąžinėje nusprendžia, jog dabartinėmis sąlygomis negali pasirašyti. Svarbu, kad ir koks pasirinkimas, neretai skaudančia širdimi, būtų padarytas, jog tikintieji jį priimtų ir gerbtų, suprasdami sudėtingas aplinkybes, neteisdami, išsaugodami vienybės ir gailestingumo nusistatymą.  

„Bet kokiu atveju, laukiant, kol nuoširdžiu ir konstruktyviu dialogu, kaip susitarta, bus nustatytas katalikų doktrinai, tad ir asmenų sąžinėms pagarbesnis civilinės registracijos būdas, Šventasis Sostas prašo, kad „neoficialios“ (neregistruotos) katalikų bendruomenės nebūtų spaudžiamos ir bauginamos, kaip, deja, jau pasitaikė“, – rašoma Šventojo Sosto gairėse. (RK / Vatican News)

2019 birželio 29, 16:30