Breviloquia Francisci Papae

„Breviloquia Francisci Papae“ – taip pavadinta Vatikano leidyklos išleista knyga, kurioje publikuojamos Twitter tinkle skelbtos popiežiaus Pranciškaus žinutės lotynų kalba.

Popiežiaus „tvytus“ į lotynų kalbą verčia Šventojo Sosto Valstybės sekretoriato Lotynų kalbos skyrius, kuris užsiima oficialių popiežiaus dokumentų vertimais. Lotynų kalbos skyriuje šiuo metu dirba septyni lotynų kalbos specialistai – kunigai ir pasauliečiai. Jie bendradarbiauja ir su Šventojo Sosto įkurtu Latinitas fondu, kuris Katalikų Bažnyčios aplinkoje siekia populiarinti lotynų kalbą, saugoti ją nuo išnykimo. Didžiausias iššūkis mūsų laikų lotynistams – lotynų kalbą pritaikyti mūsų dienų poreikiams. Ne visada pakanka klasikinės lotynų kalbos žodyno, reikia kurti naujadarus. Jau prieš porą dešimtmečių fondo Latinitas pastangomis buvo parengtas dvitomis lotyniškųjų naujadarų žodynas – Lexicon recentis latinitatis. Jame atsirado tokie terminai, kaip instrumentum computatorium („kompiuteris“), multigeneris taberna („supermarketas“) ar tempus maximae frequentiae („piko valanda“).

Minėtasis žodynas buvo išleistas prieš du dešimtmečius, tad rengiantis leisti knygą su popiežiaus „tvytais“ ir pastarajam terminui reikėjo sugalvoti naują lotynišką žodį. Iš pradžių manyta pažodžiui išversti anglų kalbos žodį tweet („čiulbėjimas“). Šį žodį galima versti į lotynų kalbą kaip „friguttio“. Vis dėlto nuspręsta, kad pažodinis vertimas neperteikia prasmės. Galiausiai pasirinktas terminas „breviloquia“, kuris reiškia trumpus pasakymus, žinutes.

Twitter tinkle popiežiaus Pranciškaus lotynų kalba skelbtų žinučių rinkinį parengęs Valstybės sekretoriato lotynų kalbos skyrius turi gana daug darbo. Kaip juokauja patys jo darbuotojai: „Dies nulla sine bulla“ („Nė vienos dienos be bulės“). Iš tiesų popiežiaus bulės ir dekretai – tai dažniausiai į lotynų kalbą verčiamų dokumentų rūšys. Naujų vyskupų skyrimo arba naujų vyskupijų steigimo dokumentų originalai visada parengiami lotynų kalba. Tekstus sukuria Valstybės sekretoriato skyriaus lotynistai, o kaligrafai ranka juos perrašo ant tam skirto specialaus popieriaus, labai panašaus į pergamentą, dokumentai antspauduojami popiežiaus antspaudu ir popiežius juos savo ranka pasirašo.

Lotynų kalba rengiami ir kiti dokumentai – nuncijų kredencialai, apaštališkieji laiškai specialiomis progomis popiežiaus siunčiamiems legatams, popiežiaus laiškai vietinėms Bažnyčioms svarbių sukakčių proga, popiežiaus apaštališkieji laiškai kanonizacijų ir beatifikacijų proga, popiežiaus sveikinimai vyskupystės ir kunigystės sukakčių proga. 2018 m. buvo sukurta apie 650 visų rūšių dokumentų lotynų kalba.

Nors šiais laikais lotynų kalbą moka jau tik specialistai ir negausūs entuziastai, Katalikų Bažnyčioje ir Romos Kurijoje ji dar nėra galutinai praradusi oficialiosios kalbos statuso. Be minėtųjų popiežiaus raštų, lotynų kalba rengiami liturginių tekstų ir kai kurių Bažnyčios mokymo dokumentų oficialūs norminiai variantai. Iki dvidešimtojo amžiaus pradžios Katalikų Bažnyčioje buvo meldžiamasi, rašoma ir kalbama lotyniškai. 1908 m. popiežius Pijus X leido Romos Kurijoje kartu su lotynų kalba naudoti ir moderniąsias kalbas. Didžiausias pasikeitimas įvyko Vatikano II Surinkimo metu, kai liturgijoje lotynų kalbą pakeitė nacionalinės kalbos. Vis dėlto, dar prieš liturginę reformą, 1962 m. pradžioje, popiežius Jonas XXIII paskelbė apaštališkąją konstituciją Veterum sapientia, kuria ragino branginti lotynų kalbą, taip pat studijuoti Bažnyčios rašytinės tradicijos turtus, išsaugotus lotynų ir graikų kalbomis, skatinti lotynų kalbos studijas ir vartojimą. Tame pačiame dokumente buvo kalbama apie būtinumą įkurti akademinę instituciją, kurios tikslas būtų lotynų kalbos Bažnyčioje puoselėjimas.

Po Susirinkimo, 1967 m., buvo paskelbta Romos Kurijos veiklą reglamentuojanti Pauliaus VI apaštališkoji konstitucija Regimini Ecclesiae universae, kuri Vatikane suteikė pirmenybę italų kalbai ir kitoms moderniosioms kalboms, lotynų kalbai palikdama oficialios norminės kalbos statusą. 1974 m. buvo įkurtas Valstybės sekretoriato lotynų kalbos skyrius, atsakingas už dokumentų lotynų kalba rengimą. Po Susirinkimo nustatyto lotynų kalbos statuso nepakeitė ir 1988 m. Jono Pauliaus II paskelbta apaštališkoji konstitucija Pastor bonus. Dabar laukiame naujos konstitucijos – popiežiaus Pranciškaus pradėtos Kurijos reformos rezultato. Nežinome, ar ji kaip nors palies lotynų kalbos naudojimą. Galima manyti, kad ir toliau lotynų kalba bus suvokiama kaip labai svarbi tradicijos dalis, atsimenant, kad ir visas krikščionių kultūrinis palikimas yra neatskiriamai susijęs su lotynų kalba. (JM / VaticanNews)

2019 gegužės 16, 15:43