Benediktas XVI: žmogus negali likti neutralus Kryžiaus kelyje
Benediktas XVI, pirmasis popiežius emeritas Bažnyčios istorijoje, išrinkimo dieną laimindamas Šventojo Petro aikštėje gausiai susibūriavusius žmones, pasidalijo Velykų laikotarpio džiaugsmu, kartu sakė, jog jį guodžia tai, jog „Viešpats moka dirbti ir veikti ir su netobulais įrankiais“. Po šešerių metų savanoriškai užbaigdamas pontifikatą, Benediktas XVI paskutiniąją pontifikato dieną 2013 metų vasario 28 priminė, jog Bažnyčia yra gyva tikrovė, gyvena vis kintančiais laikais, keičiasi kaip kiekviena gyva būtybė, bet jos esmė lieka vis ta pati: jos širdis yra Kristus.
Beveik po metų nuo išrinkimo, 2006-ųjų balandžio mėnesį Benediktas XVI pirmą kartą vadovavo Velykų tridienio apeigoms Romoje, kartu pratęsė popiežiaus Paulius VI 1964 metais įvestas ir savo pirmtako Jono Pauliaus II tęstas Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio pamaldas prie Koliziejaus. Jos ypač per Jono Pauliaus II pontifikatą tapo tikinčiųjų laukiamomis ir gausiai visame pasaulyje sekamomis prieš velykinėmis pamaldomis. Šią tradiciją tęsia taip pat dabartinis Romos vyskupas, popiežius Pranciškus.
Benediktas XVI per pirmąsias savo pontifikato Kryžiaus kelio pamaldas prie Koliziejaus priminė, jog Kryžiaus kelyje žmogus negali likti neutralus, ragino melsti Viešpatį, kad užkrėstų savo gailestingumu.
Kryžiaus kelias nėra praeities dalykas, įvykęs kažkur ir kažkada seniai. Viešpaties Kryžius apima visą pasaulį, Jo Kryžiaus kelias kerta visus kontinentus ir amžius. Kryžiaus kelyje negalime likti tik žiūrovais. Mes juo einame ir turime suvokti, kur mes esame.
Eidami Kryžiaus keliu negalime išlikti neutralūs. Pilotas, intelektualas skeptikas, bandė būti neutralus, bet būtent taip atsistojo neteisingumo pusėje.
Turime ieškoti savo vietos Kryžiaus kelyje. Kryžiaus kelyje matėme atsispindinčias visas dabarties žmonijos kančias. Jos yra Kristaus Kryžius šiandien. Matėme apleistų ir išnaudojamų vaikų kančią, atakas prieš šeimą, išpuikusius turtuolius, kurie dalijasi pasaulį, nematydami daugybės kenčiančiųjų nuo alkio ir troškulio.
Tačiau kitose Kryžiaus kelio vietose sulaukėme paguodos. Matėme Motiną, ištikimą ir gerą iki pat mirties. Matėme drąsią moterį, atsistojusią prieš Viešpatį ir nepabijojusią parodyti jam savo solidarumo. Matėme Simoną Kirėnietį, afrikietį, padėjusį Kristui nešti Kryžių.
Esame kviečiami rasti savąją vietą, savąjį kelią su Jėzumi ir per Jėzų, gerumo, tiesos ir drąsos mylėti kelią.
Kryžiaus kelias nėra tik tamsių ir liūdnų dalykų sankaupa, nėra neveiksmingas moralizmas, nėra nieko nekeičiantis protesto šauksmas. Kryžiaus kelias yra gailestingumo kelias, gailestingumu sustabdantis blogį: to mus mokė popiežius Jonas Paulius II. Yra gailestingumo, taigi, ir išgelbėjimo kelias, kuriuo esame kviečiami eiti kartu su Jėzumi, kad su Juo užkirstume kelią blogiui.
Užbaigdamas apmąstymą prieš 13 metų Benediktas XVI ragino prašyti Viešpatį, kad jis mums padėtų ir mus užkrėstų savo gailestingumu, kad padedant gailestingumo Motinai taptume gailestingumo vyrais bei moterimis ir taip prisidėtume prie pasaulio, kūrinijos, žmogaus išgelbėjimo. (SAK / Vatican News)
