Susitikimas dėl nepilnamečių apsaugos. Antroji diena
Maldai, pradedant antrąją susitikimo dieną, vadovavo Jeruzalės lotynų patriarchato apaštališkasis administratorius arkivysk. Pierbattista Pizzaballa ir ispanė sesuo Aurora Calvo Ruiz. Buvo išklausytas ir nukentėjusiojo asmens liudijimas. „Kai kunigas mane prievartavo, motina manęs negynė, paliko vieną, visi pasislėpė, neturėjau pas ką prašyti pagalbos“, – sakė vaikystėje kunigo išnaudotas vyras. Labai jautriai, su ašaromis, iš susijaudinimo stringančiu balsu susitikimo dalyviai išklausė penkių asmenų liudijimus, kuriais ketvirtadienio rytą buvo pradėtas Vatikane vykstantis susitikimas. Savo skausmo istorijas pasakoję nukentėjusieji buvo išnaudojami daug metų, negalėdami niekam pasiskųsti, o jei ir bandė skųstis – niekas nenorėjo tikėti ir padėti. Moteris iš Afrikos pasakojo apie trylika metų trukusį pragarą, priverstinius lytinius santykius su kunigu, tris abortus. Vienuolis iš Europos, paauglystėje tapęs krikščioniu ir prašęs pažįstamą kunigą, kad jam padėtų pasigilinti į Kristaus mokymą, pateko į išnaudojimo pinkles. Vėliau, kai jau pats tapęs kunigu apie savo patirtą skausmą papasakojo vyskupui, iš jo sulaukė ne supratimo ir pagalbos, bet kaltinimų ir gąsdinimų. Vaikystėje patirtas išnaudojimas palieka žymes visam gyvenimui. Ne mažiau skausmingas yra ir nesupratimas, neteisingumas, kaltinimai, bandymai manipuliuoti artimaisiais, kurių nukentėjusieji sulaukė iš savo skriaudėjų ir iš juos gynusių vyskupų.
Kaip savo komentare pastebėjo Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos vyriausiasis redaktorius Andrea Tornielli, iš šio susitikimo laukiama ne tik konkrečių nurodymų kaip kovoti su nepilnamečių išnaudojimu, bet visų pirma norima, kad jis padėtų visai Bažnyčiai gerai įsisąmoninti, kokios dramatiškos ir nepagydomos išnaudojimus patyrusių žmonių žaizdos. Nukentėjusių vaikų ir paauglių balsas turi būti išklausytas. Jis turi pramušti tylos sieną, kuri labai ilgai neleido girdėti. Svarbiausia – ne paskelbti naujus įstatymus, normas, biurokratines procedūras ar statistikas, bet išklausyti aukas. Reikia naujo požiūrio, naujos mąstysenos, ir niekas teneapsimetinėja, kad nesupranta ar nemato nukentėjusiųjų skausmo, tenebando jo slėpti, dangstyti ar minimalizuoti, rašo Andrea Tornielli.
Penktadienio, antrosios susitikimo dienos, bendroji tema: atskaitomybė, tai yra vyskupų konkreti atsakomybė už nepilnamečių apsaugą. Ką daryti, jei vyskupas dangstė nusikaltimus ir aplaidžiai juos tyrė? Ką daryti, kad tai nesikartotų? Programoje trys pranešimai: rytinėje sesijoje Mumbajaus arkivyskupo kard. Oswaldo Graciaso „Kolegialumas: siuntimas kartu“ ir Čikagos arkivyskupo Blase’o Cupichiaus „Sinodiškumas: bendra atsakomybė“; popietinėje sesijoje Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos pasekretorės Lindos Ghisoni „Bendrystė: darbas kartu“. (JM / VaticanNews)
