Būsimi Bažnyčios šventieji
Palaimintasis Jonas Henrikas (John Henry) Newmanas
Anglikonų kunigu įšventintas Newmanas (1801–1890) ieškodamas būdų kaip reformuoti anglikonybę „iš vidaus“ atrado šventumo kelią, jį atvedusį į Katalikų Bažnyčią, į Romą ir Šv. Pilypo Neri oratorijos kongregaciją, kurios kunigu jis buvo įšventintas 1847 metais.
Popiežius Benediktas XVI skelbdamas Johną Henry Newmaną palaimintuoju Birmingeme 2010 metais spontaniškai prasitarė, kad subtilaus intelekto mąstytojo iškėlimas į altorių garbę jam asmeniškai suteikė didelį džiaugsmą, nes Newmanas nemenkai paveikė jo paties – popiežiumi tapusio teologo Ratzingerio gyvenimą, mąstymą ir kūrybą.
Kardinolo Newmano įžvalgos taip pat mūsų laikais tebėra įkvėpimo ir šviesos šaltinis, pasakė Benediktas XVI.
„Newmano gyvenimas mus moko, kad už meilę tiesai, intelektinį nuoseklumą, nuoširdų atsivertimą reikia sumokėti didelę kainą. Tiesa mus padaro laisvus. Mes negalime jos savintis. Turime ją skelbti, kad ir kiti ją išgirstų. Pačioje tiesoje glūdi ta jėga, kuriai negali prilygti jokia iškalba ar žmonių samprotavimai.“
Kardinolo Newmano, pirmosios Šv. Pilypo Neri oratorijos Didžiojoje Britanijoje steigėjo, šventumas patvirtintas stebuklu, priskirtu palaimintojo užtarimui – rašoma Šventųjų skelbimo kongregacijos paskelbtame dekrete. Numatomos kanonizacijos data kol kas nepaskelbta, tačiau tikėtina, kad tai įvyks dar šiemet, 2019 metais.
Būsima šventoji ir kankinys palaimintasis
Šventųjų aureolė taip pat puoš Indijos sirų malabarų Šventosios Šeimos Seserų vienuolių kongregacijos steigėją, palaimintąją motiną Mariją Teresę Chiramel Mankidiyan (1876–1926). Jos šventumas irgi patvirtintas stebuklu, priskirtu palaimintosios užtarimui.
Palaimintuoju bus skelbiamas jėzuitas kunigas kankinys ekvadorietis Viktoras Emilijus Moscoso Cárdenas (1846–1897). Dekretu pripažinta jo kankinystė – nužudymas iš neapykantos tikėjimui.
Garbingasis Vengrijos primas Juozapas Mindszenty
Dar penki dekretai, patvirtinantys Dievo tarnų ir tarnaičių herojiškas dorybes, padėjo kanoninį pagrindą juos skelbti palaimintaisiais tuomet, jei bus galima pagrįsti jų užtarimu išmelstą ypatingą malonę (stebuklą).
Viename šių dekretų pripažinta, jog kardinolas Juozapas Mindszenty, buvęs Estergomo arkivyskupas ir Vengrijos primas (1892–1975), asmeniniame gyvenime ir ganytojiškoje tarnystėje nepaprastu būdu pasižymėjo krikščioniškomis dorybėmis.
Jos buvo nepaprastai išbandytos ilgame asmeniniame Kryžiaus kelyje po to, kai Vengrijos komunistinio režimo teismas 1949 metų vasario 8 dieną nuteisė Estergomo arkivyskupą Juozapą Mindszenty kalėti iki gyvos galvos, o numalšinus Vengrijos sukilimą išlaisvintas primas buvo priverstas gyventi amerikiečių ambasadoje Budapešte ir vėliau, kai nuolankiai sutiko atsisakyti Vengrijos primo sosto ir išvyko į nesavanorišką tremtį į Romą, vėliau į Vieną.
Buvęs Vengrijos primas tremtyje Austrijoje nesulaukė reabilitacijos, nors „nebuvo jokios abejonės, kad buvo neteisingai apšmeižtas, apkaltintas ir nuteistas“, – pasakė laidotuvių Mišiose 1975 metais Vienos arkivyskupas kardinolas F. Koenig. Popiežius šv. Paulius VI išsakė savo gedulą dėl kardinolo Mindszenty mirties, patikino apie savo dvasinį artumą Vengrijai, kurią kardinolas giliai mylėjo, už kurią paaukojo gyvenimo kančias ir gyvybę.
Garbingojo Juozapo Mindszenty laiškas lietuviams
Atmintinas kardinolo Juozapo Mindszenty 1975 metų laiškas „Mieliems lietuviams“, okupacijos ir persekiojimų laikotarpiu padrąsinęs nenusiminti ir neprarasti vilties:
„Skriaudos, neteisybės ir nusikaltimai niekada netaps teisingumu, tiesa ir palaima. Pasitikėkite, melskitės ir dvasiškai atsinaujinkite – jūsų kraštas ir jūsų tauta tikrai atkurs laisvę ir savo garbę. Nepasiduokite neapykantai. Kuo daugiau ir uoliau meldžiamės už mūsų persekiotojus, tuo greičiau jų širdys bus palenktos tikslui, kurio prašome savo maldose“.
Kardinolo Juozapo Mindszenty laišką, skirtą Lietuvos paaukojimo Nekalčiausiai Marijos Širdžiai 24-osioms metinėms, per Vatikano radiją 1975 metų balandžio 12 dieną perskaitė Europos lietuvių katalikų vyskupas Antanas Deksnys. Laiško tekstas anglų kalba, datuotas 1975 metų vasario 22 d., paskelbtas JAV lietuvių katalikų kunigų lygos leidinyje pristatant LKB Kronikos 10-ojo numerio vertimą į anglų kalbą.
1975 metų gegužės 6 dieną Vienoje miręs kardinolas palaidotas Mariazell Marijos šventovėje Austrijoje, Garbingojo Dievo tarno palaikai perlaidoti 1991 metais Estergomo katedroje, Vengrijoje.
Dekretai dėl herojiškų dorybių
Pripažintos dar kitų keturių Dievo tarnų ir tarnaičių herojiškos dorybės:
Italo diecezinio kunigo Jono Krikštytojo Zuaboni, (1880–1939), ispano jėzuito kun. Emanuelio García Nieto, (1894–1974), italės vienuolės s. Serafinos Formai (1876–1954) ir kolumbietės vienuolės Marijos Berenice Duque Hencker (1898–1993). (SAK / Vatican News)
