Popiežius ir Rytų asirų patriarchas: „Artimieji Rytai negali likti be krikščionių!"
Popiežius Pranciškus ir Rytų asirų Bažnyčios patriarchas Mar Gewargis (Jurgis) III bendrame pareiškime paprašė gelbėti Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenes. Broliškas popiežiaus ir patriarcho susitikimas įvyko penktadienį Vatikane. Po privataus pokalbio, Pranciškus ir Jurgis III meldėsi kartu Redemptoris Mater koplyčioje, popiežius pasakė kalbą patriarchui ir jį lydinčiai delegacijai ir abu pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas Artimųjų Rytų regiono taikos ir krikščionių išlikimo klausimams. Pareiškime popiežius ir Rytų asirų patriarchas katolikosas ypač prašė tarptautinės bendruomenės pagalbos.
„Artimieji Rytai be krikščionių nebebus Artimieji Rytai“, – pareiškė popiežius ir patriarchas penktadienį Vatikane pasirašytame dokumente. Toks mūsų įsitikinimas turi ne vien religinį pagrindą, bet jis paremtas taip pat socialine ir kultūrine tikrove, nes krikščionys su kitais tikinčiaisiais prisideda prie specifinės regiono tapatybės kūrimo, regiono, kaip pakantumo, pagarbos ir priėmimo vietos.
Pasak popiežiaus ir patriarcho, krikščionys pasiliktų regione jei būtų atkurta taika. „Mūrais ir galios demonstravimu paremtos paliaubos nenuves į taiką, nes į tikrąją taiką veda tik įsiklausymas vieni į kitus ir dialogas“.
Popiežius ir patriarchas pakartojo prašymą, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi tokio politinio spendimo, kuris leistų pripažinti visų šalių teises ir pareigas, visų žmonių teises, įskaitant religijos laisvę ir lygybę prieš įstatymą.
„Krikščionys nenori jaustis kaip „ginama mažuma“, ar „toleruojama grupė“, bet „pilnaverčiai piliečiai, kurių teisės gerbiamos ir ginamos kartu su visų kitų piliečių teisėmis“.
Bendrame pareiškime taip pat prisimintas „padidėjęs Katalikų ir Rytų asirų Bažnyčių tikėjimo ir meilės artumas“, išsakytas įsitikinimas, jog „papročių ir normų skirtingumai nekliudo vienybei“, „skirtingos teologinės nuostatos dažniausiai viena kitą papildo, o ne konfliktuoja“. „Piligrimystę į regimą vienybę lydi bendras kentėjimas dėl Artimųjų Rytų krikščionių padėties, ypač Irake ir Sirijoje“.
„Iš meilės nukryžiuoto ir prisikėlusio Jėzaus Geroji naujiena pasklido iš Artimųjų Rytų ir užkariavo žmonių širdis ne pasaulietinės valdžios, bet neginkluotos Kryžiaus galios dėka. Tačiau Artimieji Rytai jau kelis dešimtmečius yra prievartos vieta, kur daug tautų kasdien patiria nepakeliamus išbandymus. Šimtai tūkstančių nekaltų vyrų, moterų ir vaikų labai kenčia dėl niekuo nepateisinamo smurto ir konfliktų. Karai ir persekiojimai nulėmė krikščionių tremtį iš krašto, kuriame jie nuo apaštalų laikų sugyveno su kitų religijų bendruomenėmis. Tačiau kaip Jėzaus dėl meilės pralietas kraujas laidavo susitaikinimą ir vienybę bei leido Bažnyčiai sužydėti, taip pat šių – mūsų dabartinių laikų kankinių, skirtingų Bažnyčių narių, tačiau suvienytų kentėjimuose, kraujas yra Krikščionių vienybės sėkla.
Šios situacijos akivaizdoje, parašė popiežius ir Rytų asirų Bažnyčios vadovas, norime užtarti savo persekiojamus brolius ir seseris, būti bebalsių balsas. Kartu darysime viską, ką galime, kad sumažintume jų kentėjimus ir padėtume jiems rasti būdus, kaip pradėti naują gyvenimą Artimuosiuose Rytuose. (SAK / Vatican News)
