Cerca

Vatican News

Katekizmas: mirties bausmė nesuderinama su žmogaus orumu

Popiežius Pranciškus nurodė, kad būtų pakeistas Katalikų Bažnyčios Katekizmo 2267 straipsnis, kuriame kalbama apie Bažnyčios požiūrį į mirties bausmę. Jei iki šiol buvo kalbama apie retus ir beveik nesamus atvejus kai dėl būtinumo apginti žmones nuo nusikaltėlių buvo galima mirties bausmę pateisinti, tai pagal naują Katekizmo formuluotę mirties bausmė yra nepriimtina ir nesuderinama su žmogaus asmens orumu.

Ketvirtadienį buvo paskelbtas, trečiadienį, rugpjūčio 1-ąją, Tikėjimo mokymo kongregacijos prefekto kard. Luiso Francisco Ladaria pasirašytas popiežiaus audiencijos reskriptas. Jame sakoma, kad jau šių metų gegužės 11 d. popiežius Pranciškus priėmė Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektą ir jam nurodė pakeisti Katalikų Bažnyčios Katekizmo 2267 straipsnį.

Pakeistas Katekizmo straipsnis skelbia:

„Teisėtos valdžios ir po reguliaraus teismo proceso taikyta mirties bausmė ilgą laiką buvo suvokiama kaip tinkamas atsakas į kai kuriuos sunkius nusikaltimus ir priimtina, nors ir kraštutinė, priemonė bendram gėriui ginti.

Šiandien vis aiškiau suprantame, kad žmogus, net ir labai sunkiai nusikaltęs, nepraranda savo asmeninio orumo. Be to šiandien kitaip suvokiama ir valstybės vykdomų baudžiamųjų sankcijų prasmė. O galiausiai buvo sukurtos veiksmingesnės įkalinimo sistemos, kurios garantuoja būtiną piliečių apsaugą, o tuo pačiu metu ir galutinai neatima iš nusikaltėlio galimybės pasitaisyti.

Dėl to Bažnyčia, remdamasi Evangelija, moko, kad mirties bausmė yra nepriimtina, nes kėsinasi į žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą. Bažnyčia taip pat ryžtingai siekia mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje“.

Kai 1992 m. buvo paskelbtas naujasis Katalikų Bažnyčios Katekizmas, jo straipsnyje, kalbančiame apie mirties bausmę, buvo sakoma, kad „nusikaltėliui, kurio tapatybė ir atsakomybė yra nustatytos su visišku tikrumu, tradicinis Bažnyčios mokymas leidžia taikyti mirties bausmę, jeigu ji yra vienintelis būdas apginti žmonių gyvybę nuo neteisaus užpuoliko. Jei žmonėms nuo upžuoliko apginti ir jų saugumui užtikrinti užtenka nekruvinų priemonių, valdžia privalo imtis būtent jų, kadangi jos geriau atitinka konkrečias bendrosios gerovės sąlygas ir labiau dera žmogaus orumui“.

Šis požiūris buvo kiek pakoreguotas po to kai 1995 m. buvo paskelbta šv. Jono Pauliaus II enciklika „Evangelium vitae“. Katekizmo straipsnis buvo papildytas enciklikos citata: „Mūsų laikais valstybė yra pajėgi veiksmingai užkirsti kelią nusikaltimams ir nusikaltėlius padaryti nepavojingus, galutinai neatimdama jiems galimybės pasitaisyti. Tad tokie atvejai, kai absoliučiai būtina numarinti nusikaltėlį, iš tiesų „pasitaiko labai retai, praktiškai jų iš viso nebūna“.

Dabar, popiežiaus Pranciškaus sprendimu, atmetamas bet koks mirties bausmės pateisinimas. Jau pernai minint Katekizmo paskelbimo 25-ąsias metines, popiežius sakė, kad „Dievo Žodis yra dinamiškas ir gyvas, neįmanoma jo aiškinti siaurai ir nekintamai, nes tai sumenkintų Šventosios Dvasios veikimą“. Tąkart kalbėdamas ir apie mirties bausmę, Pranciškus sakė, kad krikščionys pakeitė požiūrį į šią ekstremalią ir nežmonišką priemonę. Ji anksčiau buvo taikoma netgi popiežių valstybėje, nes požiūris į ją buvo labiau „legalistinis“ negu krikščioniškas. Tai nereiškia, kad buvo nutrauktas ryšys su savo praeitimi, bet buvo paprasčiausiai suvokta, kad gindama gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, Bažnyčia negali mirties bausmės pateisinti. „Reikia ryžtingai atmesti mirties bausmę, kuri visada yra nežmoniška priemonė ir niekada negali būti suderinama su žmogaus orumu. Ji niekaip nesuderinama ir su Evangelija, nes tai valingas žmogaus gyvybės nutraukimas. Dievas yra gyvybės kūrėjas ir tik Jis vienas yra tikrasis teisėjas ir garantas“, sakė Pranciškus. Dabar tokį įsitikinimą oficialiai skelbia ir Katalikų Bažnyčios Katekizmas.  (JM / VaticanNews)

2018 rugpjūčio 02, 17:06