Sportas ugdo. Vatikane pristatytas dokumentas apie tikėjimą ir sportą
Dokumento pavadinime panaudotas italų kalbos frazeologizmas „Dare il meglio di sé” (pažodžiui: „Duoti iš savęs geriausia“). Itališkas pavadinimas naudojamas ir vertimuose į kai kurias kitas kalbas.
Penkiuose dokumento skyriuose, penkiasdešimtyje puslapių, kalbama apie vertybes, kuriomis vadovaujasi sportas, taip pat apie specifinius iššūkiu. Pateikiama bendra antropologinė analizė, atliekama žiūrint iš krikščioniškų pozicijų. Taip pat priminta Bažnyčios pasisakymų apie sportą istoriją. Nėra ir negali būti „krikščioniško sporto“, bet yra krikščioniškas požiūris į sportą. Dėl to Bažnyčia, pradedant pirmaisiais pasisakymais šia tema prieš daugiau nei šimtą metų, o ypač Jono Pauliaus II pontifikato metais, ne kartą yra kalbėjusi apie sporto ugdomąją funkciją tiek fizinės sveiktos, tiek drąsos, ištvermės, aukos dvasios, bendruomeniškumo, lojalumo, garbingumo, draugystės bei kitų humaniškųjų ir moralinių vertybių ugdymo prasme. Komentuojami ir kai kurie blogi reiškiniai ar tendencijos sporto pasaulyje – dopingas, sukomercinimas. Galiausiai kalbama apie sportą kaip tam tikrą bažnytinio bendruomeninio gyvenimo formą – sporto aikšteles parapijose, parapijų komandas, sportą kaip vaikų ir jaunimo užimtumo formą ir ugdymo priemonę.
Kartu su Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos paskelbtu dokumentu apie sportą, skelbiamas ir popiežius Pranciškaus laiškas, šia proga parašytas dokumentą parengusios dikasterijos vadovui kard. Kevinui Farrellui.
Dėkodamas dikasterijai už parengtą mokymo šia aktualia tema sintezę ir primindamas, kad ypač jaunosios kartos ugdyme sportas atlieka labai svarbų vaidmenį, popiežius savo laiške pamini kelis specifinius sporto ugdomojo vaidmens aspektus.
Visų pirma sportas yra „susitikimo vieta“, kurioje žmonės, nepriklausomai nuo savo specifinės asmeninės istorijos ar socialinės kilmės, susivienija siekdami bendro tikslo. Tai labai svarbu šiandien, dabartinėje individualizmo užvaldytoje kultūroje. Sporto suburti žmonės, nepriklausomai nuo rasės, lyties, tikybos ar įsitikinimų, kartu džiaugiasi ir siekia bendro tikslo. Sportas, primena Pranciškus, yra svarbi ugdymo priemonė. Ypač vaikai ir jaunimas tiek patys sportuodami, tiek stebėdami varžybas, mokosi tų solidarumo ir kliovimosi kitu žmogumi vertybių, kurios yra būtinos brandžiam asmeniui ir visuomenės nariui. Laiške popiežius Pranciškus sportą pavadino „šventumo ugdymo priemone“. Bažnyčia yra pašaukta skelbti Kristų visur ir visada. Taip pat ir sportas gali būti gera proga liudyti Kristaus žinią. (JM / VaticanNews)
