Leonas XIV: esame Prisikėlusiojo Bažnyčia, jei tarp mūsų nėra nesantaikos
Šventoji Dvasia radikaliai pakeitė apaštalų gyvenimą. Po Jėzaus mirties jie slėpėsi, buvo išsigandę ir liūdni. Tačiau Sekminių dieną jie pradeda žiūrėti nauju žvilgsniu, jų širdys prisipildo išminties, padedančios jiems suprasti, kas įvyko, ir jausti tarp jų esančio Prisikėlusiojo buvimą. Šventoji Dvasia padeda įveikti baimę, sutrauko vidines grandines, gydo žaizdas, suteikia stiprybės ir drąsos išeiti ir visiems skelbti Dievo darbus.
Sekminės – tai Bažnyčiai skirtas kvietimas būti tuo, kuo ji jau yra, sakė popiežius Leonas XIV, primindamas popiežiaus Benedikto XVI mintį. „Bažnyčia peržengia sienas tarp tautų ir griauna barjerus tarp socialinių klasių ir žmonių rasių. Joje negali būti nei užmirštų, nei paniekintų. Bažnyčioje visi yra laisvi Jėzaus Kristaus broliai ir seserys“, – citavo popiežius savo pirmtako prieš 20 m. per Sekmines sakytą homiliją.
Dievo Dvasia atveria sienas pirmiausia mūsų viduje, sakė popiežius Leonas. Viešpaties artumas ištirpdo mūsų kietumą, uždarumą, savanaudiškumą, mus kaustančią baimę, narcisizmą, sukimąsi tik apie savo ašį. Dievo Dvasia padeda mums atrasti naują požiūrį į gyvenimą, naują gyvenimo būdą. Ji skatina mus nusimesti kaukes ir išeiti pas kitus. Ji veda mus į susitikimą su Viešpačiu ir moko mus patirti susitikimo džiaugsmą. Ji įtikina mus, kad tik mylėdami gauname jėgų laikytis Viešpaties žodžio ir leistis jo perkeičiami.
Dievo Dvasia perkeičia ir mūsų tarpusavio santykius, toliau homilijoje sakė popiežius. Dvasia nukenksmina ir tas giliai paslėptas kliūtis, kurios trukdo mums atvirai bendrauti, nesusipratimus, prietarus, išankstinius nusistatymus, troškimą primesti kitiems savo valią, kuris taip dažnai virsta smurtu. Šventosios Dvasios mumyse subrandinami vaisiai – meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas (Gal 5, 22) – praplečia mūsų santykių su kitais ribas ir atveria mus brolystės džiaugsmui. Tai yra esminis Bažnyčios bruožas: mes tikrai esame Prisikėlusiojo Bažnyčia ir Sekminių mokiniai tik tada, kai tarp mūsų nėra nei sienų, nei susiskaldymų.
Galiausiai Šventoji Dvasia taip pat atveria sienas tarp tautų. Jos dvelksmas suvienija širdis ir skatina mus matyti kitame brolio veidą, atmesti susiskaldymo bei konfliktų priežastis ir remtis bendru paveldu, kuris mus visus drauge veda brolystės keliu.
„Šiandien, kai mūsų planetą drebina karai, šaukimės meilės ir taikos Dvasios, kad ji atvertų sienas, griautų mus skiriančias ribas, ištirpdytų neapykantą ir padėtų gyventi kaip vieno Tėvo, kuris yra danguje, vaikai, – prašė popiežius. – Broliai ir seserys, būtent Sekminės atnaujina Bažnyčią ir pasaulį! Tegul pučia galingas Dvasios vėjas, tepasiekia mūsų širdis, suteikia mums susitikimo su Dievu malonę, praplečia meilės horizontus ir palaiko mūsų pastangas kurti pasaulį, kuriame viešpatauja taika.“ (jm / Vatican News)
