Popiežius susitiko su Valstybės sekretoriato vadovais ir darbuotojais
Popiežius priminė, kad Valstybės sekretoriato istorija siekia XV a. pabaigą. Laikui bėgant darbo apimtis vis plėtėsi, sekretoriato žiniai buvo pavedama vis daugiau užduočių, susijusių tiek su Bažnyčios vidaus gyvenimu, tiek su popiežiaus valstybės tarptautiniais santykiais. Popiežius atkreipė dėmesį, kad šiandien beveik pusė kelių dešimčių sekretoriato darbuotojų yra pasauliečiai. Valstybės sekretoriatas, sakė Leonas XIV, – „tai didelė bendruomenė, dirbanti kartu su popiežiumi. Visi kartu dalijamės klausimais, sunkumais, iššūkiais ir visame pasaulyje gyvenančios Dievo tautos viltimis.“
Popiežius pabrėžė du valstybės sekretoriato esminius aspektus – įsikūnijimą ir visuotinumą. „Esame įsikūniję laike ir istorijoje, nes jei Dievas pasirinko žmogaus kelią, Bažnyčia taip pat pašaukta juo eiti, kad Evangelijos džiaugsmas pasiektų visus ir būtų perteikiamas šiandienos kultūroms jų kalbomis. Ir kartu stengiamės visuomet išlaikyti visuotinumą, universalų žvilgsnį, leidžiantį mums vertinti skirtingas kultūras ir suprasti jų jautrumą. Taip galime būti varomoji jėga, siekianti kurti bendrystę tarp Romos Bažnyčios ir vietinių Bažnyčių, taip pat draugystės ryšius tarptautinėje bendruomenėje.“
Pasak popiežiaus, šie du aspektai – įsikūnijimas laike ir universalus žvilgsnis – šiais laikais apibūdina visą Romos kurijos veiklą. To siekė popiežius Paulius VI, pertvarkęs Romos kuriją pagal Antrojo Vatikano susirinkimo viziją, suprasdamas, kad Bažnyčia turi būti dėmesinga istorijos iššūkiams, atsižvelgdama į šiandienio gyvenimo greitį ir kintančias mūsų laikų gyvenimo aplinkybes. Jis taip pat nurodė, kad Valstybės sekretoriate, kaip ir kitose Kurijos institucijose, kurios išreiškia Bažnyčios visuotinumą, dirbtų žmonės, pakviesti iš visų pasaulio šalių.
Romos Kurijos darbo įsikūnijimas mūsų gyvenamame laike reiškia tikrovės konkretumą. Jį išreiškia visos tos konkrečios ir specifinės temos, kurias nagrinėja įvairūs Kurijos organai. Romos Kurijos darbo visuotinumas primena Bažnyčios daugialypės vienybės slėpinį, reikalauja sintezės, kuri padėtų popiežiui vykdyti savo tarnystę. Jungties tarp visų Kurijos žinybų ir sintezės grandis yra būtent Valstybės sekretoriatas. Paulius VI taip apibrėžė Valstybės sekretoriato svarbiausią užduotį: koordinuoti kitas Apaštalų Sosto dikasterijas ir institucijas. Šį koordinacinį Valstybės sekretoriato vaidmenį patvirtino popiežiaus Pranciškaus neseniai paskelbta apaštališkoji konstitucija Praedicate Evangelium.
Popiežius Leonas XIV apžvelgė dabartinę Valstybės sekretoriato struktūrą: greta Bendrųjų reikalų skyriaus ir Santykių su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis skyriaus, kuris rūpinasi Apaštalų Sosto diplomatiniais ir politiniais santykiais su valstybėmis ir kitais tarptautinės teisės subjektais šiuo subtiliu istorijos momentu, yra ir Diplomatinio personalo skyrius, kuris rūpinasi popiežiškųjų atstovybių ir diplomatinio korpuso nariais Romoje ir visame pasaulyje.
„Žinau, kad jūs vykdote sunkias užduotis, todėl norėčiau jums nuoširdžiai padėkoti, – sakė popiežius valstybės sekretoriato vadovams ir darbuotojams. – Dėkoju jums už gabumus, kuriuos dovanojate Bažnyčiai, už jūsų beveik visada paslėptą darbą ir jį įkvepiančią evangelinę dvasią.“ Savo kalbą popiežius Leonas XIV baigė prieš kelis dešimtmečius Pauliaus VI išsakytu linkėjimu: „Tegul šios vietos neužteršia ambicijos ar antagonizmai; verčiau būkite tikra tikėjimo ir meilės bendruomene, būkite popiežiaus broliai ir sūnūs bei dukterys, dosniai atsidavę Bažnyčios labui.“ (jm / Vatican News)
