Leonas XIV prašė Bažnyčios diplomatų kurti ryšius „su popiežiaus žvilgsniu“
„Visada jauskitės prisirišę prie Petro, Petro saugojami ir Petro siunčiami“, – pažymėjo popiežius Leonas su dėkingumu vertindamas nuncijų diplomatinę tarnystę, kuri, pasak jo, per joje tarnaujančius asmenis yra žinia, kurią jie siūlo – žmogiškos brolybės ir tautų taikos. Nors ji nėra tobula, tačiau labai reikšminga. Be kitų, popiežiaus audiencijoje dalyvavo apaštališkasis nuncijus Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, Estijoje ir Latvijoje, arkivyskupas Georgas Gänsweinas bei vienintelis aktyviai tarnaujantis lietuvių kilmės apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Visvaldas Kulbokas, Kyjive gyvenantis popiežiaus Leono XIV atstovas Ukrainoje.
Popiežius patikino, kad jis per savo atstovus, gyvenančius įvairiuose kraštuose, gali įsijausti į jų gyvenimą ir tapti jų dalyviu, sužinoti apie jų reikalus ir siekius, įsiterpti. Leonas XIV nuncijams ir kitiems Bažnyčios diplomatams pasakytoje kalboje kelis kartus paminėjo savo misiją ir nuncijų uždavinius susijusius su popiežiaus, kaip apaštalo šv. Petro įpėdinio, misija. Leonas tai iliustravo epizodu iš Apaštalų darbų apie luošo vyro išgydymą pirmosios krikščionių bendruomenės laikotarpiu, kai tikintieji rinkdavosi pas apaštalus žinodami, jog vienintelė tikrovė, kuria gali kliautis, yra ta, kad Jėzus prisikėlęs ir yra gyvas. Apaštalas Petras, įdėmiai pažvelgęs, drauge su apaštalu Jonu, į išmaldos prašiusį luošą žmogų, jam tarė: „Pažiūrėk į mudu“ ir pridūrė „Sidabro nei aukso aš neturiu, bet ką turiu, tą duosiu. Jėzaus Kristaus Nazariečio vardu kelkis ir vaikščiok!“ Ir, paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. „Jo kojos ir pėdos bematant sustiprėjo. Jis pašoko, atsistojo ir ėmė vaikščioti. Drauge su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas garbino Dievą“ (žr. Apd 3).
Popiežius atkreipė dėmesį į Petro žodžius elgetavusiam luošiui: „Pažiūrėk į mudu“. Pažvelgti į akis reiškia sukurti ryšį. Petro tarnystė yra kurti ryšius, statyti tiltus. Popiežiaus atstovas visų pirma tarnauja Petro kvietimui „pažvelgti į akis“. „Ir jūs, – sakė Leonas Bažnyčios diplomatams, – visuomet būkite Petro žvilgsniu – gebėkite kurti ryšius ten, kur sunkiausia tai daryti. Tačiau taip darydami būkite tokie pat nuolankūs kaip Petras, su tokiu pat kaip jo realizmu, Petro, kuris puikiai žinojo, kad negali išspręsti visko. Petras juk ir sakė luošam elgetai: „Sidabro nei aukso aš neturiu“, tačiau žino, kad gali pasiūlyti tai kas svarbiausia – Kristų – giliausią kiekvienos egzistencijos prasmę.“
Duoti Kristų reiškia duoti meilę, liudyti viskam pasirengusią artimo meilę, pastebėjo Bažnyčios diplomatams Leonas XIV, pridurdamas, kad jis jais kliaunasi, „jog šalyse, kuriose gyvena, visi žinotų, kad Bažnyčia visada pasirengusi viskam iš meilės, visada yra mažiausių ir vargšų pusėje, visada gins šventą ir neliečiamą teisę tikėti į Dievą, tikėti, kad šis gyvenimas priklauso ne nuo šio pasaulio galių, bet nuo slėpiningos prasmės jame.
„Tik meilė yra verta tikėjimo tų daugelio nekaltųjų ir nūdienos nukryžiuotųjų, kuriuos daugelis iš jūsų pažįstate asmeniškai, nes tarnaujate nuo karo, smurto ir neteisingumo, taip pat netikros gerovės, kuri apgauna ir nuvilia, kenčiančiuose kraštuose“.
Paminėjęs žiedą su įrašu sub umbra Petri, kurį jis padovanojo kiekvienam nuncijui, Leonas XIV patikino, kad tik per paklusnumą ir veiksmingą bendrystę su popiežiumi jų tarnystė bus veiksminga statant Bažnyčią, kuriant bendrystę su vietos vyskupais.
„Visuomet žvelkime laiminančiu žvilgsniu, nes Petro tarnystė reiškia laiminti – visuomet gebėti matyti gėrį, net ir paslėptą, tą, kuris sudaro mažumą. Jauskitės kaip popiežiaus siunčiami misionieriai, kad būtumėte bendrystės įrankiai, tarnaujantys žmogaus orumui, visur puoselėkite nuoširdžius ir veiksmingus santykius su valdančiaisiais, su kuriais esate pašaukti bendradarbiauti. Petro vaidmuo – stiprinti tikėjimą. Jūs – pirmieji, kuriems to reikia, kad savo ruožtu taptumėte jo pasiuntiniais ir regimais ženklais bet kurioje pasaulio vietoje.“ (SAK / Vatican News)
