Leonas – vardas, primenantis Bažnyčios socialinio mokymo pradininką

Į popiežiaus sostą jis buvo išrinktas 1878 m. vasario 20 d., Bažnyčiai vadovavo 25 metus, 4 mėnesius ir 29 dienas. Jo pontifikatas yra trečioje vietoje pagal trukmę.

Enciklika „Rerum novarum“, kurią 1891 m. pasirašė Leonas XIII, pradėjo naują Bažnyčios akistatą su visuomene ir jos daugybe prieštaringų „naujų dalykų“, suteikdamas vardus įvairioms žaizdoms ir atstumtiesiems, kurių užtarėja nuo tų laikų iki šių dienų dažnai yra tik Bažnyčia.

Pasak italo krikščionybės istoriko Fulvio De Giorgi, Leonas XIII įėjo į istoriją dėl savo didžiosios socialinės enciklikos, kuri buvo neatšaukiamo lūžio ženklas. Bažnyčia ryžtingai atsivėrė šiuolaikinei civilizacijai popiežiaus, suvokiančio, kad pasaulis keičiasi, įžvalgų dėka. Nuo Leono XIII laikų Bažnyčia yra atsivėrusi pasauliui, nebėra prisirišusi prie prarastos laikinosios galios, o užima laisvą ir autoritetingą vietą tarptautiniuose santykiuose, atsižvelgia į pramonės revoliucijos įvykius ir jos poveikį žmonėms. Su „Rerum novarum“ popiežius stojo ginti visų išnaudojamųjų ir ragino valstybes prisiimti atsakomybę, prašydamas teisingų įstatymų ir skatindamas ekonomikos ir socialines studijas.

Socialinė doktrina gimė kaip neatšaukiamas Bažnyčios domėjimasis visuomene, jos reiškiniais, pokyčiais ir patologijomis. Istorikas Fulvio De Giorgi primena, kad Leonas XIII taip pat atidarė Vatikano archyvus istorikams ir davė impulsą Biblijos studijoms. Leonas  taip pat yra paskelbęs dvi kitas svarbias enciklikas: apie Šventąją Dvasią – „Divinum illud munus“ (1897), o po dvejų metų – „Annum Sacrum“ apie Švenčiausiąją Širdį.

Rinkdamasis Leono vardą naujasis popiežius turėjo pagalvoti apie popiežių, paskelbusį encikliką „Rerum Novarum“, kuri tapo Bažnyčios socialinės doktrinos pamatiniu dokumentu. 

(DŽ/Avvenire)