Paieška

Popiežius: nepaverskime mūsų bendrų namų didžiuliu arsenalu

Popiežius Pranciškus, penktadienį, lapkričio 4 d., susitiko su Musulmonų vyresniųjų tarybos, surengusios ką tik pasibaigusi forumą „Rytai ir Vakarai už taikingą žmonijos sambūvį“, nariais. Susitikimas įvyko Bahreino karališkųjų rūmų mečetėje.

2014 m. įsteigta Musulmonų vyresniųjų taryba yra nepriklausoma tarptautinė organizacija, siekianti visų musulmonų bendruomenių taikos ir vienybės ginant bendražmogiškas vertybes ir tolerancijos principus. Organizacijos būstinė yra Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje, o jos pirmininkas – Islamo pasaulio autoritetu pripažintas Ahmadas al-Tayyebas, didysis Al-Azharo imamas, kuris 2019 m. su popiežiumi Pranciškumi paskelbė istorinį dokumentą apie visuotinę brolybę krikščionių ir musulmonų dialogui plėsti.

Prieš Musulmonų vyresniųjų tarybos susitikimą popiežių jo rezidencijoje aplankė tarybos pirmininkas didysis Al-Azharo imamas Ahmadas al-Tayyebas. Jiedu paskui kartu atvažiavo į Bahreino karališkųjų rūmų mečetę. Didysis imamas pristatė popiežiui Šeichą Abdulrahmaną bin Mohammed Al Khalifą, plačiai žinomą musulmonų teologą, Bahreino karalystės Islamo aukščiausiosios tarybos, dalyvavusios rengiant forumą „Rytai ir Vakarai už taikingą žmonijos sambūvį“, pirmininką, ir Mohamedą Abdelsalamą, Musulmonų vyresniųjų tarybos generalinį sekretorių.

Paskui visi keturi kartu įžengė į mečetės salę, pasveikino joje susirinkusius Musulmonų vyresniųjų tarybos narius ir juos lydinčias delegacijas. Susitikimo dalyviams buvo perkaitytos ištraukos iš Korano ir Šventojo Rašto Pradžios knygos, į juos kreipėsi Musulmonų vyresniųjų tarybos ir Vatikano delegacijos nariai, paskui susirinkusiems kalbas pasakė didysis Al-Azharo imamas Ahmadas al-Tayyebas ir popiežius Pranciškus.

Popiežius padėkojo už jam skirtą dėmesį ir priėmimą, pažymėjo, kad atvyko kaip tikintis į Dievą, kaip brolis ir taikos piligrimas, kad trokšta kartu eiti pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasią. Anot Popiežiaus, „labai svarbu susitikti, vieni kitus pažinti ir pamilti, pirmenybę teikti tikrovei, o ne idėjoms, žmonėms, o ne nuomonėms, atvirumui dangui, o ne atstumams žemėje: brolybės ateičiai, o ne priešiškumo praeičiai, įveikti istorijos prietarus ir nesusipratimus vardan to, kuris yra taikos šaltinis“.

Popiežius sakė, kad didžiosios religijos privalo būti pasaulio kūną vienijančia širdimi, vilties ir kilniausių tikslų siela sužeistai žmonijai, kuri, apimta baimės, sunkiai kvėpuoja po globalizacijos rūbu.

Nuostabus Dievo planas žmonijai buvo visą kūriniją apimantis darnos planas, tačiau žmonės atitolo nuo Kūrėjo ir nuo jo sukurtos tvarkos,  radosi problemų, nukrypimų. Žodžiu, iš žmogaus širdies kilo blogio ir mirties tvanas, iš blogio kibirkšties, slypinčios žmogaus širdyje, įsiplieskė darnaus pasaulio sodo gaisras. Viso šito blogio šaknys glūdi Dievo ir brolių atmetime: iš mūsų žvilgsnio išnyko gyvybės Kūrėjas, daugiau nebesijaučiame savo brolių globėjais.

Pranciškus patikino brolius musulmonus, kad visos negandos, socialinės ir tarptautinės, apimant ekonomines ir asmenines, taip pat dramatišką aplinkos apsaugos krizę, kyla iš žmogaus atsitolinimo nuo Dievo ir artimo. Vienintelis ir svarbiausias religijų uždavinys – padėti atrasti užmirštus gyvybės šaltinius, leisti žmonijai iš jų pasisemti praeities išminties, sugrąžinti tikinčiuosius prie dangaus Dievo šlovinimo ir prie žmonių, dėl kurių jis sukūrė Žemę. Pranciškus tęsė:

„Religijos tam turi dvi priemones: tai malda ir brolybė – nuolankūs, bet veiksmingi religijų ginklai. Mūsų neturėtų gundyti kiti įrankiai, kuriais aplenkiamas Aukščiausiasis, kurio Taikos vardą įžeidžia tie, kurie tiki jėga, puoselėja smurtą, karą ir prekybą ginklais  – „prekybą mirtimi“, kurie vis didesnėmis pinigų sumomis mūsų bendrus namus paverčia didžiuliu arsenalu. Kiek daug tamsių sąmokslų ir skausmingų prieštaravimų slypi už viso to!“

Paminėjęs dėl karų migruoti priverstus žmones, kurie paskui nesvetingų šalių yra atmetami, popiežius pažymėjo, kad „šių tragiškų įvykių akivaizdoje, kai pasaulis vejasi jėgos, valdžios ir pinigų chimerą, esame kviečiami prisiminti senolių ir tėvų išmintį, kad Dievas ir artimas yra svarbiau už viską ir kad gelbsti tik transcendencija ir brolybė“.

Anot popiežiaus, religijoms tenka didžiulė atsakomybė prieš Dievą ir žmones, todėl „turime būti pavyzdžiu to, ką skelbiame. Mes, kilę iš Abraomo, tautų tikėjimo tėvo, negalime rūpintis tik savaisiais, bet vis labiau susivieniję turime atsigręžti į visą žemėje gyvenančią žmonių bendruomenę. Palaikykime vieni kitus, tęskime šiandienos susitikimą, eikime kartu!“. (SAK / Vatican News)

2022 lapkričio 04, 15:45