Popiežius mokytojams: nesate nuo pasaulio atitrūkę dvasinguoliai
Pasaulinė katalikų mokytojų asociacija 2008 metais pripažinta tarptautine tikinčiųjų asociacija, o jos veiklos šaknys siekia pačią XX amžiaus pradžią. Sąjunga vienija keliolika nacionalinių mokytojų katalikų asociacijų. Ji taip pat turi patariamąjį balsą, greta kitų nevyriausybinių organizacijų, keliose tarptautinėse organizacijose: Europos Taryboje, UNESCO ir UNICEF.
Pasak popiežiaus, krikščionių pedagogų buvimas mokyklos pasaulyje yra gyvybiškai svarbus, kaip stilius, kurį krikščionis pedagogas ar pedagogė pasirenka. Krikščionio ugdytojo misija yra pilnai žmogiška ir pilnai krikščioniška. Jis neturi būti nuo pasaulio atitrūkęs dvasinguolis, priešingai – turi būti įsišaknijęs dabartyje, savo laike, savo kultūroje. Taip pat svarbu, kad krikščionys ugdytojai atsiskleistų kaip turtingos asmenybės, atviros, gebančios užmegzti nuoširdžius santykius su mokiniais, suprasti jų giliausius poreikius, klausimus, baimes ir svajones. Savo pačių gyvenimu ir žodžiais jie turi liudyti, jog krikščioniškas tikėjimas apima visą žmogų ir apšviečia visas jo egzistencijos sritis, nenukirpdamas jaunuolių svajonių sparnų ir nenuskurdindamas jų siekių. Tai turima galvoje, kai sakoma, kad katalikiško ugdymo tikslas yra visapusiška asmens formacija.
Ugdymo atsakomybė – išmintingas ir pagarbus vaikų, paauglių, jaunuolių supažindinimas su pasaulio ir gyvenimo keliais, su tuo, kas teisinga, gera ir gražu, – yra didelė. Ugdytojui ji teikia daug laimės ir tuo pat metu kainuoja daug nuovargio, ypač pirmaisiais mokytojavimo metais. Ugdymas nėra vien profesija, bet ir menas: ugdytojas dirba ne su objektais, bet su subjektais, ne su daiktais, bet su asmenimis. Jaunuoliai keičiasi kas metus, o neretai ir kas mėnesį. Viena karta skiriasi nuo kitos. Tai iš ugdytojo reikalauja didelio lankstumo, kūrybingumo, nuolatinio motyvacijos ir darbo metodų, empatijos ir komunikacijos atnaujinimo.
„Jūsų užduotis – padėti ugdytojams išlaikyti troškimą augti kartu su mokiniais, rasti geriausius būdus, kaip perteikti pažinimo džiaugsmą ir tiesos troškimą, naudojantis šiuolaikiniam jaunimui suprantama kalba ir kultūrinėmis formomis“, – pažymėjo popiežius. Tačiau, pridūrė jis, šių kultūrinių formų nereikia painioti su ideologine kolonizacija, kuri neugdo asmenybę, bet ją griauna. (RK / Vatican News)
