Popiežius: gyvenimas užsienyje – proga vieniems kitus praturtinti
Prancūzus sielovadininkus šia proga sakytoje kalboje popiežius ragino savo gyvenime ir veikloje visada atsiminti Bažnyčios ištakas, pirmąją Jeruzalės bendruomenę, kuri po Jėzaus įžengimo į dangų ir Šventosios Dvasios atsiuntimo pradėjo iki mūsų dienų tebesitęsiančią Gerosios naujienos skelbimo misiją.
Po Jėzaus žengimo į dangų jo mokiniai ir toliau rinkdavosi „aukštutiniame kambaryje“, tai yra paskutinės vakarienės menėje. Kaip liudija Apaštalų darbų knyga, jie buvo „vienos širdies“. Ir mes turime būti vieni kitiems artimi ir vieningi, sakė Pranciškus. Esame kviečiami atsigręžti į kitus, priimti brolių ir seserų sunkumus kaip mums skirtą iššūkį, padėti vieni kitiems ir praturtinti vieni kitus savo charizmų, pašaukimų ir tarnysčių įvairove. Tai ypatingai aktualu užsienyje gyvenančių tėvynainių bendruomenėms, kurios susiduria su kultūrų skirtumais, skirtingu požiūriu į tikėjimą. Ši patirtis praturtina. „Kartu su vietiniais krikščionimis esate kviečiami būti „vienos širdies“, būti bendruomenėmis, kurios neužsidaro, negyvena sterilioje izoliacijoje, bet stengiasi aktyviai dalyvauti vietinės Bažnyčios gyvenime“, – sakė Pranciškus, pridurdamas, kad „susitinkantys veidai, susikertantys žvilgsniai, dalijimasis savo gyvenimo istorijomis padeda patirti Jėzaus artumą, išgyventi susitikimą, kuris gali pakeisti gyvenimą“. Popiežius pastebėjo, kad Evangelijoje gausu susitikimų su Kristumi, kurie pakylėja ir gydo. Panašiai ir mus susitikimai keičia ir atveria mums naujus kelius.
Popiežius atkreipė dėmesį, kad Apaštalų darbų pasakojime pabrėžiama, jog Kristaus mokiniai uoliai rinkdavosi melstis. Malda, kurią mes, deja, pernelyg dažnai apleidžiame, yra būtina, kad įsiklausytume į tai, ką Dvasia nori pasakyti Bažnyčiai. Apaštalų darbų knyga galiausiai pasakoja, kad Sekminių dieną mokiniai prisipildė Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis. Dvasios veikimas išlaisvina baimės sukaustytas širdis. Tai įvyko Bažnyčios istorijos pradžioje; tai vyksta ir dabar. „Mes, krikščionys, – sakė Pranciškus, – negalime pasitenkinti tuo, kad esame Dvasios apšviesti ir uždegti, kad mes patys esame praturtinti jos dovanomis, bet turime jausti ir pašaukimą perteikti gautąją ugnį kitiems, liudyti nuostabius Dievo darbus savo gyvenimu, savo susitikimų su kitais žmonėmis kokybe, įsiklausymu ir broliška meile.“ (jm / Vatican News)
