Paieška

Popiežius sekmadienio vidudienį: melskime taikos dvasios sau ir kitiems

Sekmadienio Evangelijoje Jėzus, atsisveikindamas su savo mokiniais per Paskutinę vakarienę, sako: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę“. Šiuos žodžius, kurie skamba kaip Jėzaus testamentas, popiežius komentavo sekmadienio vidudienio maldai į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams ir turistams.

„Palieku jums ramybę“. Jėzus atsisveikina žodžiais, išreiškiančiais meilę ir ramybę, tačiau aplinkybės, kuriomis jis taria šiuos žodžius, anaiptol nėra ramios, kalbėjo popiežius. Judas išėjo Jėzaus išduoti, Petras tuoj jo išsižadės, o beveik visi kiti jį paliks ir išsislapstys. Tačiau Viešpats, nors visa tai gerai žino, nesmerkia savo mokinių, nekelia prieš juos balso, nepraranda kantrybės. Jis yra ramus, kupinas ramybės, kuri kyla iš jo klusnios širdies. Būtent tokia yra Viešpaties ramybė, kurią jis mums palieka. Juk negali palikti ramybės kitiems tas, kuris pats jos neturi.

Jėzus nori, kad ir mes taip elgtumės, kad priimtume jo ramybę. Jis nori, kad būtume klusnūs, atviri, pasirengę išklausyti, gebantys išspręsti nesutarimus ir siekti santarvės. Tai Jėzus liudija savo laikysena ir jo liudijimas yra vertas daugiau nei tūkstančiai žodžių.

Žinoma, tęsė Pranciškus, sunku būti tokiems romiems ir klusniems. Tačiau čia mums į pagalbą ateina kiti šiandien girdėti Jėzaus žodžiai: „Duodu jums savo ramybę“. Ramybė, kurios mums reikia, yra Dievo dovana. Tai Šventoji Dvasia, Jėzaus Dvasia. Tai Dievo buvimas mumyse. Tai ta dvasia, kuri nuginkluoja kovingas širdis ir pripildo jas ramybės. Ji tirpdo sąstingį, gesina troškimą pulti kitus. Ji mums primena, kad kiti žmonės yra mūsų broliai ir seserys, o ne kliūtys ir priešai. Ji mums suteikia jėgų atleisti ir pradėti iš naujo. Su ja mes tampame taikos žmonėmis.

„Brangūs broliai ir seserys, jokia nuodėmė, jokia nesėkmė, jokia nuoskauda neturėtų atimti iš mūsų drąsos karštai melsti Šventosios Dvasios dovanos. Kuo labiau blaškosi mūsų širdys, kuo labiau jaučiame nervingumą, nekantrumą, pyktį, tuo labiau turime prašyti Viešpaties ramybės Dvasios. Kasdien kartokime: „Viešpatie, suteik man savo ramybę, suteik man Šventąją Dvasią“. Prašykime jos ir tiems, kurie gyvena šalia mūsų, tiems, kuriuos sutinkame kiekvieną dieną, taip pat tautų vadovams, – kalbėjo Pranciškus. Tegul Dievo Motina padeda mums priimti Šventąją Dvasią, kad būtume taikdariai.“

Sveikinimai po vidudienio maldos

Po „Regina Caeli“ maldos popiežius paminėjo prasidėjusią „Laudato si'“ savaitę. „Ji skirta tam, kad atidžiau įsiklausytume į Žemės šauksmą ir kartu rūpintumės mūsų bendraisiais namais“, – sakė popiežius ir padėkojo šią iniciatyvą surengusiai Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijai ir visiems, kas šioje iniciatyvoje dalyvauja.

Antradienį liturgijoje bus minima Švč. M. Marija – Krikščionių Pagalba. Šį minėjimą ypatingai švenčia Kinijos katalikai. Marijai – Krikščionių Pagalbai yra dedikuota Šešano šventovė Šanchajuje. Popiežius paragino visus melstis, kad Bažnyčia Kinijoje laisvai ir ramiai gyventų tikroje bendrystėje su visuotine Bažnyčia ir vykdytų Evangelijos skelbimo misiją, taip prisidėdama prie visos savo visuomenės dvasinės ir materialinės pažangos.

Popiežius taip pat pasveikino italus, dalyvavusius nacionaliniame „Pasirink gyvybę“ renginyje Romoje, padėkojo jiems už pastangas, kad žmogaus gyvybė visada būtų gerbiama. (jm / Vatican News)

2022 gegužės 22, 12:11

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >