Paieška

Kryžiaus kelias Romoje prie Koliziejaus

Didžiojo penktadienio, balandžio 15-osios, vakarą popiežius Pranciškus vadovavo Kryžiaus keliui prie Romos Koliziejaus. Į pamaldas, surengtas po pandemijos nulemtos dvejų metų pertraukos, susirinko apie 10 000 žmonių.

Šiais metais Bažnyčia mini apaštališkojo paraginimo „Amoris laetitia“ penktąsias metines, dėl to popiežius Pranciškus paprašė, kad Kryžiaus kelio maldų ir meditacijų tekstus parengtų romiečių šeimos, įsitraukusios į katalikų bendruomenių ir labdaros organizacijų veiklą. Šių šeimų nariai, pasikeisdami, nešė kryžių per Didžiojo penktadienio vakaro pamaldas.

Tryliktosios Kryžiaus kelio stoties (Kristaus mirties ant kryžiaus) apmąstymą parengė dvi moterys – ukrainietė ir rusė – kartu dirbančios vienoje Romos ligoninėje. Toks sprendimas sulaukė kritikos iš Ukrainos. „Manau, kad ši idėja yra netinkama ir dviprasmiška, neatsižvelgianti į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekstą. Abiejų tautų susitaikymo gestai bus prasmingi tik tada, kai baigsis karas“, – pareiškė Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, pridurdamas, kad panašiai mano ir Ukrainos lotynų apeigų katalikai. Arkivyskupas sakė, kad jis informavo Šventąjį Sostą apie tokią daugelio vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių nuomonę ir paprašė peržiūrėti sumanymą. Apie ukrainiečių nepritarimą Šventąjį Sostą informavo ir naujasis ambasadorius Andrijus Jurašas.

Į jautrią ukrainiečių katalikų reakciją buvo atsižvelgta. Buvo atsisakyta iš anksto perengtos tryliktosios stoties meditacijos. Ją pakeitė tylos valandėlė. Tuo metu, kai moterys ukrainietė ir rusė nešė kryžių, visi pamaldų dalyviai tyliai meldėsi už karo aukas ir už taiką.

Penktadienio vakaro pamaldas prie Koliziejaus užbaigė Šventojo Tėvo malda:

„Gailestingasis Tėve, kuris leidi saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, neapleisk savo rankų darbo, dėl kurio nedvejodamas atidavei savo vienatinį Sūnų, gimusį iš Mergelės, nukryžiuotą prie Poncijaus Piloto, mirusį ir palaidotą, trečią dieną prikėlusį iš numirusių [...]. Mūsų šeimose tegul dega Evangelijos žiburys, apšviečiantis džiaugsmus ir vargus, darbus ir viltis [...]. Paimk mus už rankos kaip Tėvas, kad nenutoltume nuo tavęs; perkeisk mūsų maištingas širdis, padaryk jas panašias į savo širdį, kad sugebėtume eiti taikos keliais. Paskatink priešus paspausti vienas kitam ranką ir vienas kitam atleisti. Nuginkluok brolio ranką, pakeltą prieš brolį, kad ten, kur vyrauja neapykanta, suklestėtų santarvė. Padaryk, kad nesielgtume kaip Kristaus kryžiaus priešai, bet galėtume dalyvauti jo prisikėlimo šlovėje.“ (jm / Vatican News)

2022 balandžio 15, 23:32