Paieška

Popiežiaus ir studentų pokalbis Popiežiaus ir studentų pokalbis 

Popiežius Pranciškus kalbėjosi su studentais iš Amerikos

Ketvirtadienio, vasario 24 dienos vakare, popiežius Pranciškus beveik dvi valandas kalbėjosi su studentais iš abiejų Amerikos kontinentų. Šį susitikimą, dedikuotą tiltų tiesimui tarp šiaurės ir pietų, surengė Lojolos universiteto Čikagoje teologijos fakultetas ir Popiežiškoji Lotynų Amerikos komisija. Susitikimas pradėtas trumpa malda už Ukrainos žmones.

Organizatoriai kvietime į virtualų susitikimą pažymėjo, kad jis buvo surengtas popiežiaus Pranciškaus kvietimo eiti sinodiniu keliu perspektyvoje. Vienas iš sinodinio kelio apibrėžimų – klausytis vienas kito, kalbėtis su vienas kitu. Prieš kurį laiką buvo suformuotos septynios regioninės grupės, kiekviena sudaryta iš maždaug dvidešimties kolegijų ir universitetų studentų, besigilinančių į įvairias disciplinas. Diskusijos visų pirma buvo surengtos grupėse ir tarp jų. Po to kiekviena grupė išrinko savo atstovą, kuris dalyvavo vasario 24-osios pokalbyje su popiežiumi Pranciškumi. Pokalbis buvo laisvas ir palietė įvairias temas.

Šventasis Tėvas, sveikindamas savo tiesioginius pašnekovus ir visus kitus, stebinčius diskusiją, visų pirma pasakė, kad tiltų statymas yra krikščionio pašaukimo dalis. Krikščionis negali nestatyti tiltų. Kristus atėjo tam, kad taptų tiltu tarp Tėvo ir mūsų. Krikščionis, kuris nestato tiltų, pamiršo savo krikštą. Turime sąžiningai pripažinti, kad gyvename laikų kaitoje ir klausti: kaip atsakysime į iškilusius iššūkius, į naujas problemas? Kokie atsakymai yra geri, protingi ir praktiški?

Pranciškus visų pirma pakvietė kalbėti apie migraciją, kuri turi daug veidų – migruojama dėl klimato, dėl darbo, dėl kultūrinių ar religinių priežasčių, dėl skurdo ar konfliktų. Migrantus priimančios šalys negali šiuo požiūriu likti pasyvios: migrantai turi būti remiami ir integruojami. To reikia ir jiems, ir juos priimantiems. Taip pat reikėtų, kad šalys, broliškai kalbėdamos tarpusavyje, aiškiai pasakytų, kiek žmonių jos gali priimti. Kaip priminė popiežius, jis taip pat yra migranto vaikas. Tarp jo pašnekovų studentų taip pat buvo keli jaunuoliai, kurie iš vienos šalies persikėlė į kitą.

Atsakydamas studentei iš Brazilijos, kalbėjusiai apie smurtą jos šalyje ir kituose pasaulio regionuose, popiežius pabrėžė, kad mums reikia neprievartos pranašystės. Dažnai atrodo, kad lengviau smogti, nei atsukti žandą. Tačiau smurtas griauna, smurtas nekuria, kaip liudija visų laikų diktatūros. Tuo tarpu gerumas ir švelnumas yra vieni iš gražiausių dalykų, kuriais žmonės gali pasižymėti. Šios savybės, nors ir brangiai kainuoja, kuria tikrą harmoniją.

Pokalbiui pasisukus apie klimatą, Pranciškus priminė kai kuriuos skaičiavimus, jog 2060 klimato migrantų skaičius gali viršyti milijardą, nekalbant apie kitas problemas. Viešpats visada atleidžia, mes kartais, o gamta – niekada, priminė žinomą posakį popiežius. Jis taip pat pakvietė jaunuolius rūpintis šaknimis. Žmonių santykių srityje: tai rūpinimasis seneliais ir kalbėjimas su jais. Seneliai yra šaknys, kurie savo išmintimi gali sudaiginti daug gražių žiedų. Ir, priešingai, atsisakyti savo šaknų – tai save pasmerkti, tai savižudiška tendencija.

Pokalbiui grįžtant prie sinodiškumo temos, popiežius Pranciškus vėl pabrėžė jam brangų motyvą: Bažnyčia yra kelyje, turi būti kelyje, nebijoti diskusijos ir abejonių. Kitu atveju ji tebus sutvarkytas, išvalytas muziejus. Šventasis Tėvas prisiminė vieną epizodą, kuris buvo reikšmingas jo paties gyvenimui: vienos parapijos Buenos Airėse kunigas per Kalėdas ir Velykas savo bažnyčią paversdavo pietų sale, į kurią pakviesdavo migrantus ir neturinčius kur eiti. Pasak Pranciškaus, visų pirma jis pasipiktino tokiu kunigo elgesiu. Bet tuo pat metu pajuto, kad būtent tai jį sukrėtė, tarsi antausis, ir pakeitė širdį. (RK / Vatican News)

2022 vasario 25, 10:21