Trečiadienio katechezė. Krikščioniška laisvė yra gyvenimas pagal Dvasią
Pasak Šventojo Tėvo, šiame cikle apie Laišką galatams pasakyta ne viskas – daug kitų dalykų galėjo būti apmąstyta, nes Dievo Žodis neišsemiamas. Kita vertus, galėjome geriau pažinti apaštalą Paulių ir jo įžvalgas, susijusias ne vien su tuo, ką Jėzus pasakė, bet ir su tuo, ko nepasakė.
„Galima sakyti, apaštalas Paulius sugebėjo šiai tylai suteikti balsą. Jo originaliausios intuicijos mums padeda suvokti sukrečiantį Jėzaus Kristaus apreiškimo naujumą. Paulius buvo tikras teologas, kuris kontempliavo Kristaus slėpinį ir savo kūrybingu protu jį perdavė. Jis taip pat sugebėjo sielovadiškai rūpintis pasimetusia ir sutrikusia bendruomene“, – sakė popiežius, primindamas platų apaštalo Pauliaus retorikos spektrą, nuo ironijos iki sudrausminimo, nuo savojo apaštališko autoriteto pabrėžimo iki savo silpnybių pripažinimo. Tačiau už visko slypi prisikėlusio Kristaus pergalė jo širdyje, pakeitusi visą jo gyvenimą, palenkusi jį tarnauti Evangelijai.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, Pauliaus sampratoje tikėjimas nėra bedantis, be energijos, priešingai: apaštalas labai aistringai gynė Kristaus suteiktą laisvę. Šis aistringumas ir šiandien palieka įspūdį, ypač jei pagalvojame apie apaštalo ištvertus sunkumus, apie jo vienatvę. Tačiau jis tvirtai tikėjo, kad gavo tokį pašaukimą ir galatams stengėsi paaiškinti, jog ir jiems suteikta laisvė – Dievo vaikų laisvė. Iš kitos pusės, apaštalas stengėsi užkirsti kelią rizikai pamesti Dievo vaikų laisvę, supainioti ją su įgeidžių tenkinimu, su pretenzija, jog esame savipakankami.
Priešingai, Paulius laisvę susieja su meile ir nurodo, kad teisingas laisvės naudojimas tarnauja krikščioniškai meilei: tai yra gyvenimas pagal Šventąją Dvasią, iš tiesų saugantis nuo nuodėmės vergovės. Galima jausti pagundą sustoti ir sugrįžti ten, kur mums pažįstama aplinka, kur jaučiamės saugūs, atsižadėti naujo gyvenimo pagal Dvasią, pasikliauti priesakais. O Paulius moko, kad gyvenimo pagal Dvasią pilnatvė gali būti pasiekta tik krikščioniškoje laisvėje.
Anot popiežiaus, galbūt katechezių cikle apie Laišką galatams pajutome dvigubą nusiteikimą. Apaštalo mokymas sužadino entuziazmą ir troškimą tuoj pat eiti laisvės keliu, eiti „pagal Dvasią“. Antra vertus, suprantame ir savo ribas, nes kasdien jaučiame, kaip sunku būti paklusniems Dvasiai ir gyventi pagal jos išganingą veikimą. Galime susidurti su entuziazmą slopinančiu nuovargiu, jaustis silpni, vangūs, atsidūrę paribyje pagal pasaulio mentalitetą. Tokioje situacijoje mums gali padėti šv. Augustino patarimas. Komentuodamas epizodą apie audrą ežere, Augustinas rašė: „tikėjimas į Kristų tavo širdyje yra tarsi Kristus valtyje. Girdi keiksmus, pavargsti, esi pasimetęs, o Kristus miega. Pažadink Kristų, supurtyk savo tikėjimą! Ir sunkumuose gali kažką padaryti. Kristus pabus ir prabils“.
„Būtent taip. Turime pažadinti Kristų savo širdyje ir tada galėsime visa kontempliuoti jo žvilgsniu, matančiu ir tai, kas yra už audros. Šis ramus žvilgsnis mums leis pamatyti panoramą, apie kurią patys net neįtartume“, – sakė popiežius Pranciškus.
Jis priminė, kad apaštalas Paulius, kalbėdamas apie daug reikalaujantį, bet ir daug duodantį gyvenimo kelią, pabrėžia, jog negalime pasiduoti nuovargiui daryti gera. Turime pasitikėti, kad Dvasia visada pagelbės mūsų silpnumui, suteiks reikalingą paramą.
„Tad išmokime dažnai šauktis Šventosios Dvasios. Galime tai daryti paprastais žodžiais įvairiais dienos momentais. Galime nešiotis su savimi lapelį, galbūt kišeninėje Evangelijoje, su gražia malda, kurią Bažnyčia kartoja per Sekmines: Dvasia, Viešpatie, ateik, spindulių dangaus mums teik, Tėve vargstančių nuženk, savo dovanas dalink, mūsų dvasią atgaivink! Sielų Tu ramintojas, svečias atlankytojas, mielas atgaivintojas...“, – kalbėjo popiežius ir pridūrė, kad mums būtų į gera ją dažnai sukalbėti. Ši malda padės eiti pagal Dvasią, būti laisviems, nelikti prisirišus prie praeities blogąja šio žodžio prasme, padės eiti su džiaugsmu. Raktinis žodis šioje maldoje – „ateik“. (RK / VaticanNews)
