Katalikų Bažnyčia Rusijoje mini 30 atsikūrimo metines
Galima priminti, kad vėliau buvo įsteigtos dar dvi apaštalinės administracijos – Saratovo ir Irkutsko. 2002 metais visos keturios apaštalinės administracijos pertvarkytos į vyskupijas – Dievo Motinos arkivyskupiją Maskvoje, šv. Klemenso vyskupiją Saratove, Viešpaties Atsimainymo vyskupiją Novosibirske ir Šv. Juozapo vyskupiją Irkutske.
Vis dėlto, kaip pažymi popiežius Pranciškus savo sveikinime, sukakties šventimas nėra visų pirma juridinių aktų prisiminimas, bet metas nuolankiai ir su dėkingumu atsiminti visą iš Viešpaties ir daugybės brolių bei seserų, kartais tikrų, bet nežinomų šventųjų gautą gėrį. Tuo pat metu tai proga pasižadėti toliau augti pagal Evangeliją, padedant malonei, paklūstant Dievo Žodžiui, stiprinamiems Šventosios Dvasios, vykdant aukščiausią meilės įsakymą, susitinkant ir dalijantis su visais, ypač broliais ir seserimis iš Ortodoksų Bažnyčios.
30 metų sukaktis yra metas, kuris stiprina ir išgrynina bažnytinę savimonę, tačiau reikia vengti savitikslės savęs pašlovinimo pagundos, vietoj to – siekti persiimti Jėzaus Kristaus jausmais: meile ir tarnavimu kitiems.
„Linkiu, kad šios sukakties minėjimas paskatintų visą katalikų bendruomenę Rusijos federacijoje būti evangeline sėkla, džiugiai, romiai ir skaidriai liudijančia Dievo karalystę“, – rašo popiežius Pranciškus, linkėdamas, kad šis liudijimas prisidėtų prie visuomenės, ypač prie stokojančiųjų gėrio, prie krikščionių ir visų žmonių vienybės.
Pirmuoju Maskvos apaštalinės administracijos, vėliau Maskvos arkivyskupijos, ganytoju buvo paskirtas Tadeuszas Kondrusiewiczius, vėliau perkeltas į Minską ir šiuo metu jau užbaigęs aktyvų ganytojo darbą.
Praėjus visai nedaug laiko po paskyrimo, arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius 1991 metais dalyvavo vadinamajame „Rimini susitikime“ ir pateikė praeities bei tų dienų panoramą. Jis priminė, kad plačiose Rusijos teritorijose katalikai visada buvo mažuma, tačiau iki 1917 metų revoliucijos jų gyvenimas buvo aktyvus ir turtingas: veikė keli šimtai bažnyčių ir koplyčių, labdaros asociacijos, vienuolynai, seminarijos. Komunistinio režimo laikotarpiu Rusijos teritorijose oficialus Katalikų Bažnyčios gyvenimas buvo visiškai užgniaužtas, Sovietų Sąjungos ribose jis šiek tiek pulsavo tik Lietuvoje ir Latvijoje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo prasidėjo naujas katalikų bendruomenių gyvenimo etapas: išėjimas iš pogrindžio, gaivinimas, bažnyčių atidarymas, parapijų steigimas, su kitų kraštų katalikų ir kunigų pagalba.
„Tokiame megapolyje su devyniais milijonais gyventojų, kaip Maskva, ar su šešiais milijonais, kaip Leningrade, faktiškai yra tik viena reguliariai veikianti bažnyčia. Maskvoje jumų buvo dvi, o Leningrade – 8, bet bažnyčių dar neįmanoma atidaryti. Be to, Maskvoje trūksta patalpų kurijai, namų vyskupui ir kunigams“, – apie sunkią pradžią 1991 metais pasakojo arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius.
Šiais metais, 30 metų apaštalinių administracijų įsteigimo sukaktį ir, plačiau žiūrint, katalikų bendruomenių ir jų gyvenimo atgaivinimą Katalikų Bažnyčia Rusijos Federacijoje mini įvairiais renginiais. Dabartinis Maskvos arkivyskupas Paolo Pezzi balandžio 13 dieną vadovavo šventinėms apeigoms Maskvos katalikų katedroje. Visai neseniai, rugsėjo 12-ąją, jis kartu su saleziečiais, kurie į Maskvą atvyko arkivyskupo T. Kondrusiewicziaus kvietimu, minėjo jų atvykimo į Rusiją 30 metų sukaktį. Saleziečiai labai prisidėjo prie katalikiško gyvenimo gaivinimo Rusijoje, taip pat ir Motinos Teresės seserys. Spalio 7-ąją Maskvos arkivyskupas Paolo Pezzi aukojo dar vienas padėkos Mišias savo katedroje, o spalio 8–10 dienomis lankėsi Novosibirske ir su šios vyskupijos ganytojais bei tikinčiaisiais šventė 30 metų Katalikų Bažnyčios Rusijoje jubiliejų. (RK / Vatican News)
