Paieška

Sekmadienio vidudienio malda. Krikščioniško gyvenimo džiaugsmas

Gegužės 9 dienos vidudienio maldoje Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangeliją (Jn 15, 9–17). Palyginęs save su vynmedžiu, o mus – su šakelėmis, kurios gyvos tol, kol suaugusios su kamienu, Jėzus paaiškina, kokius vaisius duos tie, kurie liks jame, – tai meilė. Kad „jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, – sako Viešpats.

Galime paklausti, kokia ta meilė, kurioje Jėzus sako pasilikti, jei norime dalytis jo džiaugsmu? Šios meilės ištakos yra Tėvas, nes Dievas yra Meilė (žr. 1 Jn 4, 8). Ji tarsi upė teka Sūnuje Jėzuje ir per jį pasiekia mus, kūrinius.

„Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau“, – sako Viešpats. Meilė, kurią jis mums dovanoja, yra ta pati, kuria jį myli Tėvas: tyra, besąlygiška, duodama veltui. Ją dovanodamas Jėzus su mumis elgiasi kaip su draugais, leidžia pažinti Tėvą, įtraukia į savo misiją už pasaulio gyvenimą.

Kaip galime likti šioje meilėje? „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje“, – sako Jėzus, kuris čia pat juos reziumuoja: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.“

Mylėti taip, kaip Kristus, reiškia pasirengimą taip tarnauti broliams, kaip jis parodė nuplaudamas mokiniams kojas. Reikia išeiti iš savęs, atsitraukti nuo savo žmogiškų garantijų, patogumų ir atsiverti kitam, ypač stokojančiam, pasitelkiant tai, kas esame ir ką turime. Mylėti darbais, o ne žodžiais.

Mylėti kaip Kristus reiškia pasakyti „Ne“ pasaulio siūlomoms kitoms vadinamosioms meilėms: pinigui, sėkmei, galiai. Šie klystkeliai mus nutolina nuo Viešpaties meilės, eidami jais vis labiau tampame egoistai savimylos, nesiskaitantys su kitais. Nesiskaitymas menkina meilę, leidžia piktnaudžiauti, verčia kentėti mylimą žmogų.

„Galvoju apie nesveiką meilę, kuri virsta prievarta, – daug moterų kasdien tampa jos aukomis. Bet tai nėra meilė. Mylėti taip, kaip Viešpats, reiškia vertinti šalia esantį žmogų, gerbti jo laisvę, mylėti jį tokį, koks jis yra, veltui. Jėzus galiausiai mūsų prašo apsigyventi jo meilėje, o ne savo idėjose, savęs pačių garbinime, vengti pretenzijos kontroliuoti ir valdyti kitus, pasitikėti kitais, save jiems dovanoti“, – sakė popiežius Pranciškus.

„Kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, – tai reiškia likti Viešpaties meilėje. Viešpats trokšta, kad iš visiškos bendrystės su Tėvu kylantis jo džiaugsmas būtų ir mūsų džiaugsmas.

Žinojimas, kad, nepaisant visko, Dievas mus myli, taip pat leidžia su tikėjimu pasitikti krizes, jas pereiti ir išeiti iš jų geresniems. Gyventi su tokiu džiaugsmu taip pat yra tikras liudijimas, nes džiaugsmas yra krikščionį skiriantis bruožas, pabrėžė popiežius, melsdamas ir Dievo Motinos užtarimo, kad liktume Jėzaus meilėje. (RK / Vatican News)

 

2021 gegužės 09, 12:15

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >