Sekmadienio vidudienio susitikimas. Palieskime Jėzų

Balandžio 18 dienos vidudienio maldą popiežius Pranciškus po kelių savaičių pertraukos vėl vedė iš įprastos vietos – iš į Šv. Petro aikštę atgręžto lango gyvai ir tiesiogiai pasveikino maldininkus. Trumpoje sekmadienio meditacijoje Šventasis Tėvas komentavo dienos Evangelijos skaitinį, kuris, kaip ir kiti Velykų laikotarpio skaitiniai iki Sekminių iškilmės, priminė įvykius po Viešpaties Prisikėlimo. Šį sekmadienį jis yra apie dar vieną Jėzaus pasirodymą mokiniams, įvykusį po susitikimo su dviem į Emausą keliavusiais mokiniais, kurie Viešpatį atpažino iš duonos laužymo (žr. Lk 24).

Kai šie mokiniai atėjo į Jeruzalę ir apie viską papasakojo apaštalams, Jėzus vėl netikėtai pasirodė tarp jų ir pasveikino juos: „Ramybė jums!“ Išsigandę mokiniai tarėsi matą dvasią, bet Jėzus padrąsino: „Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite!“ Kad įtikintų, jog nėra bekūnė dvasia, jis net paprašė valgyti.

„Pažvelgti, paliesti, valgyti“ – popiežius Pranciškus pasiūlė pamąstyti apie šiuos tris veiksmažodžius iš šio sekmadienio dienos Evangelijos. Tai trys veiksmai, kurie teikia tikro susitikimo su gyvuoju Jėzumi džiaugsmą. 

„Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas“, – sako Jėzus. Pažiūrėti čia reiškia ne vien pamatyti, bet ir kažką daugiau, kas apima intenciją, valią. Todėl žvilgsnis, žiūrėjimas siejasi su meile. Taip mama ir tėtis žiūri į savo vaiką, taip įsimylėjėliai žiūri vienas į kitą, taip geras gydytojas žiūri į ligonį. Pažvelgti yra pirmasis žingsnis nuo abejingumo, nuo pagundos nusukti žvilgsnį nuo sunkumų ir kitų žmonių kančios.  

Kitas veiksmažodis – paliesti. Jėzus pakviečia ne vien pažvelgti, bet ir paliesti: jis nėra dvasia, vaiduoklis. Tuo pat metu tai padrąsinimas žengti dar vieną žingsnį, eiti toliau, nei žvilgsnis. Meilei reikia artumo, dalijimosi gyvenimu. Pakelėje pusgyvį žmogų atradęs gerasis samarietis neapsiribojo žvilgsniu, tačiau pasilenkė prie jo, sutvarstė žaizdas, užkėlė ant arklio, nugabeno į užeigą. Taip ir su Jėzumi – jį mylėti reiškia įžengti į gyvą, konkrečią bendrystę su juo.

Trečiasis veiksmažodis – valgyti – išreiškia mūsų žmogiškumą, jo pamatinį bruožą – poreikį valgyti, kad palaikytume gyvastį. Tačiau valgymas, kai esame su draugais, šeima, tampa ir meilės, bendrumo, šventės išraiška. Daug kartų Evangelijos Jėzų mums parodo tokiame kontekste. Taip pat ir po Prisikėlimo, kartu su mokiniais. Eucharistinis pobūvis tapo krikščioniškos bendruomenės gyvenimo skiriamuoju bruožu.

Broliai ir seserys, šis Evangelijos skaitinys mums sako, jog Jėzus yra ne dvasia, bet gyvas Asmuo. Būti krikščionimi reiškia visų pirma ne doktriną ar moralinį idealą, tačiau gyvą ryšį su juo, Prisikėlusiu Viešpačiu. Pažvelkime į jį, palieskime jį, maitinkimės juo ir, perkeisti jo Meilės, žvelkime į kitus kaip į brolius ir seseris, lieskime juos ir maitinkime. Tegu Mergelė Marija mums padeda patirtį tokią malonės patirtį, meldė Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News)

2021 balandžio 18, 11:26

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >