Popiežius: Eucharistija – broliškos meilės versmė

Devintinių sekmadienio vidudienį popiežius vadovavo Viešpaties Angelo maldai iš įprastos vietos – lango į Šv. Petro aikštę, joje susirinkusiems kalbėjo apie Eucharistiją – žmonijos glaudžios vienybės su Dievu ženklą ir įrankį. „Eucharistija leidžia Bažnyčiai vykdyti misiją, bet visų pirma leidžia jai būti misija“, – kalbėjo sekmadienį popiežius Pranciškus.

Popiežius vidudienio kalboje aptarė Devintinių Mišių Žodžio liturgijos skaitinį iš apaštalo Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams (1 Kor 10, 16–17) apie mistinę ir bendruomeninę Eucharistijos šventimo – dalijimosi vyno taure ir laužoma duona – patirtį.

„Argi laiminimo taurė nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?“. Apaštalas šiais žodžiais kalba apie mistinį ir dvasinį Eucharistijos poveikį. Jis susijęs su vienybe su Kristumi: Jėzus per duoną ir vyną aukojasi dėl visų išganymo, jis yra Eucharistijos sakramente, kad būtų mums maistas, būtų priimtas ir taptų atsinaujinimo jėga, suteikiančia jėgų ir valios tęsti kelionę po kiekvieno sustojimo ar kritimo. Jei Jo nepriimame laisva valia, neatsimainome, nepakeičiame savo mąstysenos ir būdo veikti, mūsų dalyvavimas eucharistiniame šventime pavirsta tuščiomis, formaliomis apeigomis. Kartais į Mišias einame iš reikalo atlikti socialinę pareigą, pagarbų, tačiau socialinį veiksmą. Tuo metu slėpinys yra kažkas kita: tai Jėzus, kuris ateina tam, kad mus pamaitintų.

Kita Eucharistijos pasekmė yra bendruomeninė: „Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona“, – sako apaštalas Paulius Devintinių liturgijos skaitinyje. Bendravimas Kristaus Kūne yra veiksmingas vienybės, bendrystės ir dalijimosi ženklas, negalima dalyvauti Eucharistijoje be nuoširdžios vueno su kitu brolybės.

Žinodamas, kad mums neužtenka vien mūsų žmogiškų pastangų, kad tarp mokinių visada bus varžymosi, pavydo, šališkumo, pasidalijimo pagunda, Viešpats paliko savo tikrojo, konkretaus ir nuolatinio buvimo sakramentą, kad vienybėje su Juo visuomet galėtume gauti broliškos meilės malonę. „Pasilikite mano meilėje“ (Jn 15, 9) – pasakė Jėzus. Tai įmanoma Eucharistijos dėka. Pasilikite mano draugystėje ir meilėje!

Bažnyčia švenčia Eucharistiją, tačiau dar svarbiau tai, kad Eucharistija statydina Bažnyčią ir jai pačiai leidžia „būti misija“ dar nepradėjus jos vykdyti. Bendrystės ir Eucharistijos slėpinys reiškia priimti Jėzų, kad jis perkeistų mūsų vidų, kita vertus, kad padarytų mus vienybės, ne pasidalijimo įrankiais. (SAK / Vatican News)

2020 birželio 14, 12:09