Vatican News
Šv. Jonas Paulius II Lietuvių koplyčioje Vatikane 1981 m. Šv. Jonas Paulius II Lietuvių koplyčioje Vatikane 1981 m. 

Jonas Paulius II ir Aušros Vartų Gailestingumo Motina

1978 metais popiežiumi išrinktas Karolis Wojtyla savo tarnystę Romos vyskupijai ir Visuotinei Bažnyčiai pavedė Čenstakavos Dievo Motinai Marijai ir Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Marijai. Tai įvyko per naujojo popiežius tarnystės inauguracines Mišias. Jonas Paulius II homilijoje, pagarsėjusioje jo išsakytu kvietimu „nebijoti atverti durų Kristui“, sveikino pasaulio katalikus daugeliu kalbų, taip pat lietuviškai.

Pirmojoje homilijoje sveikindamas savo tautiečius lenkiškai, pirmasis Bažnyčios istorijoje lenkas popiežius paprašė Marijos užtarimo jo tarnystei:

„Atidėkime žodžius, Dievo akivaizdoje tebūna didi malda, virstanti tyla. Prašau jūsų: pasilikite su manimi. Jasna Guroje ir visur. Pasilikite su popiežiumi, kuris šiandien meldžiasi poeto (Adomo Mickevičiaus) žodžiais: „Šventoji Motina, Čenstakavos gynėja, Tavim ir Aušros Vartai Vilniuje garsėja.“

1993 metais Jonas Paulius II pakartojo šiuos žodžius Vilniuje, Aušros Vartų Marijos koplyčioje dėkodamas Gailestingumo Motinai už įgyvendintą svajonę apsilankyti Lietuvoje.

„Kaip ilgai troškau šios dienos!“, – pasakė Jonas Paulius II Vilniaus Aušros Vartuose prie Gailestingumo Marijos paveikslo. Pasak kelionėse į visą pasaulį lydėjusių jo bendradarbių, jie Aušros Vartuose matė Joną Paulių II su ašaromis akyse. Popiežius tą kartą priminė, kad Vatikane yra Lietuvių koplyčia, kurią puošia toks pat paveikslas, ir kad jis – Petro įpėdinis – iš ten mintimis dažnai jungiasi prie maldos, kuri Aušros Vartuose kyla į Dievą.

Primename, kad šių metų liepą sukanka Lietuvių koplyčios Vatikano Bazilikos grotose pašventinimo 50 metinės.

Čenstakavos Motina Marija ir Aušros Vartų Gailestingumo Motina

Čenstakavos Dievo Motina Marija
Čenstakavos Dievo Motina Marija

Karolis Wojtyla garsėjo pamaldumu į Čenstakavos Dievo Motiną Mariją. Jis daugybę kartų meldėsi vienuolių paulinų Jasna Guros šventovėje Čenstakavoje prie stebuklingojo „Lenkijos karalienės“ paveikslo, jį vaiką čia atsivesdavo tėvas, Dievo tarnas Karolis, lankydavosi būdamas Krokuvos arkivyskupas metropolitas, 1979 metais sugrįžo kaip popiežius per savo pirmąją istorinę kelionę į Lenkiją. Jonas Paulius II šventovėje pasiaukojo Marijai „dėl Bažnyčios pasaulyje ir Lenkijoje religijos laisvės“. Jis tą kartą pasakė:

„Akivaizdu, kad Lenkijos tautos sūnaus pašaukime į Petro sostą slypi stiprus ryšys su šia šventa vieta, iš kuriuos sklinda ypatinga viltis. Kiek kartų priešais šį paveikslą tyliai pakartojau savąjį „Totus Tuus“! („Visas tavo, o Marija!“)“, – pasakė Čenstakavoje šv. Jonas Paulius II.

Ne paslaptis, kad šv. Jonas Paulius II troško nukeliauti į Lietuvą gerokai prieš 1993 metus. Jo planus sužlugdė Kremlius, Jonas Paulius II apie tai pareiškė viešai 1984 metų vasarą. Jis sakė, kad nei jis, nei jo asmeninis įgaliotinis, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Agostino Casaroli negalėjo dalyvauti tų metų kovo 4 dieną Lietuvos Bažnyčios rengtame Šv. Kazimiero mirties 500 metų jubiliejaus minėjime, tačiau išsakė viltį „kada nors galėsiąs atlikti šią misiją ir patarnavimą tikėjimo broliams ir seserims Lietuvoje“.

Negalėjęs apsilankyti Lietuvoje, popiežius nusprendė Šv. Kazimiero mirties jubiliejaus užbaigimo proga nutiesti virtualų vilties tiltą į Vilnių, kad galėtų kartu su okupuotos Lietuvos Bažnyčios vyskupais ir tikinčiaisiais dvasiškai pasimelsti prie Šv. Kazimiero palaikų, tuo metu ištremtų į Antakalnio šv. Petro ir Povilo bažnyčią.

Popiežiaus vilties tiltas buvo nutiestas per Mišias Kastelgandolfo koplyčioje, kurias jis aukojo lietuvių kalba ir kurios buvo tiesiogiai transliuojamos per Vatikano radiją.

Šv. Jono Pauliaus II aukotose Mišiose 1984 metų rugpjūčio 25 dienos pavakare privačioje popiežiaus koplyčioje Kastelgandolfe dalyvavo Vatikano radijo lietuvių skyriaus darbuotojai, kelios dešimtys Romos lietuvių ir keli užsienio lietuviai turistai, atsitiktinai tuo metu lankęsi Romoje. Su popiežiumi koncelebravo prelatas Audrys Bačkis, tuo metu ėjęs aukštas pareigas Bažnyčios viešųjų reikalų taryboje Vatikane, ir prelatas Kazimieras Dobrovolskis, Lietuvių Kolegijos Romoje vicerektorius.

Simboliška, jog lenkas popiežius, norėdamas sukurti tinkamesnę liturginę aplinką Kastelgandolfo koplyčioje, nurodė vietoj Čenstakavos Marijos virš altoriaus pakabinti Aušros Vartų Marijos paveikslą.

„Per Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Marijos širdį esame vienybėje su lietuvių tautos bendruomene, tvirta ir ištikima nepaisant istorijos kelyje patiriamų kentėjimų ir sunkumų“, – pasakė šv. Jonas Paulius II 1984 metų rugpjūčio 26 dieną Kastelgandolfe, sekmadienio vidudienio maldos kalboje pakvietęs vienytis su Bažnyčia Lietuvoje. (SAK / Vatican News)

Popiežius Pranciškus Aušros Vartuose šv. Jono Pauliaus II pėdomis
Popiežius Pranciškus Aušros Vartuose šv. Jono Pauliaus II pėdomis

 

2020 gegužės 19, 13:18