Popiežiaus katechezė. Palaiminti persekiojami dėl teisumo
Paskutiniuoju palaiminimu Kristus skelbia eschatologinį persekiojamųjų džiaugsmą, sakė popiežius. Kristaus kalno pamokslo palaiminimai – vargdienių dvasia, ašaros, romumas, šventumo ir gailestingumo troškimas, tyra širdis, taikdarystė – tai viena visuma. Kristaus liudytojai, gyvenantys pagal šias vertybes, gali susilaukti persekiojimų, tačiau ir persekiojimai dėl Kristaus yra palaiminimas. Palaiminimai – tai velykinis kelias, kuris veda nuo gyvenimo pagal pasaulio dvasią į gyvenimą pagal Dievą, nuo gyvenimo pagal kūną – tai yra egoizmo – į gyvenimą, kuriam vadovauja Dievo Dvasia.
Pasauliui su jo stabais, kompromisais ir prioritetais toks gyvenimas nepriimtinas. Tiesos Dvasiai svetima mąstysena ir jos įtakos paveiktų žmonių sukurtos „nuodėmės struktūros“ atmeta neturtą, romumą ir tyrumą. Kas gyvena pagal pasaulio dvasią, tas į gyvenimą pagal Evangeliją reaguoja kaip į klaidą ir problemą, kurią reikia pašalinti. „Jie idealistai arba fanatikai“, – taip pasaulis galvoja apie žmones, kurie stengiasi gyventi pagal Kristaus palaiminimus, sakė popiežius. Gyvenantiesiems pagal pasaulio dvasią svarbus tik pinigas, dėl to į kiekvieną pasiaukojimo ir išsižadėjimo liudijimą jie reaguoja kaip į priekaištą. Priešiškumas gyvenantiesiems pagal palaiminimus vis didėja, kol galiausiai virsta persekiojimais. Popiežius paminėjo praėjusio šimtmečio diktatūras, jų valdžioje gyvenusių krikščionių persekiojimus ir kankinystę. Trečiadienio katechezėje priminti ir mūsų dienų kankiniai. Šiandien jų yra daugiau negu pirmaisiais krikščionybės amžiais. „Esame artimi šiems mūsų broliams ir seserims. Visi esame vienas kūnas. Šie krikščionys yra krauju pasruvusios Kristaus Kūno, Bažnyčios, dalys.“
Vis dėlto, kai kalbame apie gyvenančiųjų pagal pasaulio dvasią priešiškumą tiems, kas stengiasi gyventi pagal palaiminimų dvasią, neturime visko vertini tik iš aukos pozicijų, sakė Pranciškus. Kartais mes patys esame kalti dėl paniekos, kurios susilaukiame iš kitų žmonių. Taip atsitinka, kai krikščionys, kurie turėtų būti žemės druska, išsikvepia, netenka „Kristaus ir Evangelijos skonio“. Turime laikytis palaimimų kelio, nes tik juo nuolankiai eidami mes galime būti Kristaus liudytojai pasaulyje. Ką pasaulis persekioja dėl teisumo – tas panašus į nukryžiuotąjį Kristų, su juo suvienijęs kančioje ir kartu su juo žengiantis į naują gyvenimą. Persekiojimai ir kankinystė – tai dalyvavimas paties Kristaus gyvenime.
„Mums gresia kompromisų pavojus. Krikščionis visada gundomas leistis į kompromisus su pasauliu, su pasaulio dvasia. Kas atmeta kompromisus – seka Kristumi, eina keliu, kuris veda į tikrą laimę ir džiaugsmą dangaus karalystėje. Jei tenka kentėti ir būti persekiojamiems, Jėzus mus lydi ir Šventoji Dvasia mums padeda eiti pirmyn. Nepraraskime drąsos, kai dėl gyvenimo pagal Evangeliją susilaukiame persekiojimų. Šventoji Dvasia mus palaiko šiame kelyje.“ (JM / VaticanNews)
