Popiežius Pranciškus ir darbinio seminaro apie ugdymą pasaulyje dalyviai Popiežius Pranciškus ir darbinio seminaro apie ugdymą pasaulyje dalyviai 

Ugdymo paktas dėl broliškesnės visuomenės

Vasario 6–7 dienomis Popiežiškoji socialinių mokslų akademija surengė darbinį seminarą apie ugdymą pasaulyje. Tai vienas iš daugelio žingsnių link popiežiaus Pranciškaus pageidautos pasaulinės konferencijos apie naują ugdymą, kuri įvyks 2020 metų gegužės 14 dieną.

Naujo ugdymo pakto poreikis

2019 metų rugsėjo 12-ąją popiežius Pranciškus paskelbė kreipimąsi, kuriame paaiškino savo intencijas. Šventasis Tėvas priminė savo socialinės ir ekologinės enciklikos Laudato Sì’ temas. Mes gyvename greitų ir didelių pokyčių laikotarpiu, kai lėtai istorijos eigoje susiformavusios kultūrinės ir antropologinės paradigmos ištirpo ar tiesiog buvo išmestos be jokios atrankos. 

Tuo pat metu matėme, jog technologinė pažanga gali lemti aplinkos naikinimą, o ekonominis našumas ir pelnų siekis gali virsti asmenų išnaudojimu ir nuvertinimu. Jei vystymasis nebus tvarus ir visapusiškas, jei negerbs socialinių ir etinių reikalavimų, rizikuojame sukurti itin nežmogišką visuomenę, gal net susinaikinti.  

Tačiau tai nėra vienintelis ir neišvengiamas scenarijus. Yra įmanoma kurti solidaresnę, teisingesnę, broliškesnę visuomenę. O tam ir reikia naujo pasaulinio susitarimo dėl ugdymo.

Naują paktą turi sudaryti visi

„Kaip niekada anksčiau reikia suvienyti pastangas plačia ugdymo sąjunga, kad formuotume brandžius asmenis, sugebančius pranokti susiskaldymus ir susipriešinimus, austi broliškesnės visuomenės santykių audinį.“

Mums reikia naujo ir visus įtraukiančio ugdymo kelio, kuris generuotų brolystės ryšius visuose lygiuose, visose srityse: susitikimuose tarp kartų, tarp asmenų ir tarp tautų, nuo sporto ir studijų iki ekonomikos ir pilietinės visuomenės. Taip pat reikia dialogo ir sąjungos tarp religijų. Pasak popiežiaus, jo ir didžiojo al-Azharo imamo Achmado al-Tayeebo pasirašytas Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje yra viso to dalis.

Ugdymo keliui reikia drąsos žengti tris žingsnius. Visų pirma į centrą iškelti asmenį, o tai reiškia kitaip nei dabar suvokti ekonomiką, politiką, vystymąsi. Antra, reikia drąsos klausyti, mąstyti ir kalbėtis, atiduoti didžiausias jėgas ir geriausius sumanymus ilgalaikiam ir dinamiškam projektui. Trečia, reikia drąsos formuoti asmenis, kurie tarnautų visai bendruomenei, gyventų ne išmetimo, o susitikimo kultūros principais.

„Bandykime kartu atrasti sprendimus, be baimės pradėti keitimosi procesus ir žvelgti į ateitį su viltimi“, – sakė popiežius, kuris visus pakvietė aktyviai dalyvauti gegužės mėnesio konferencijoje ir jos rengime. Kvietimo temas popiežius Pranciškus pratęsė ir papildė vasario 7 dienos susitikime su Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos darbo seminare dalyvavusiais akademikais ir kviestiniais svečiais.

„Kiekviena karta turi rūpintis perduoti savo žinias ir vertybes kitai, nes būtent ugdymo dėka žmogus išpildo savo didžiausią potencialą ir tampa sąmoninga, laisva ir atsakinga būtybe. Galvoti apie ugdymą reiškia galvoti apie ateities kartas ir apie žmonijos ateitį. Todėl ugdymas giliai suleidęs šaknis į viltį ir reikalauja dosnumo bei drąsos“, – sakė popiežius.  

Ugdymas turi būti visapusiškas

„Ugdymas nėra vien sąvokų perdavimas, tačiau ir užduotis, kad visi už ugdymą atsakingi – šeima, mokykla, socialinės, kultūrinės, religinės institucijos – solidariai juo rūpintųsi. Ugdyme reikia integruoti galvos kalbą su širdies kalba ir rankų kalba. Kad mokinys galvotų tai, ką jaučia ir ką daro, jaustų, ką galvoją ir ką daro, darytų, ką jaučia ir ką galvoja.“

Pranciškus konstatavo, jog ugdymo paktas tarp šeimos, mokyklos, tėvynės ir pasaulio, kultūros ir kultūrų iš tiesų nutrūko, ugdymo atsakomybė yra permetama kitiems. Todėl reikia iš naujo ir iš esmės atnaujinti visuotinį ugdymo paktą, integruoti žinias, kultūrą, sportą, mokslą, pasilinksminimus ir laisvalaikį, pranokti tai, kas uždaro mus mūsų mažuose pasauliuose ir išplaukti į atvirą pasaulio jūrą gerbiant visas tradicijas. Naujos kartos turi aiškiai suprasti savo tradiciją ir kultūrą santykyje su kitomis, ir išvystyti tokį savęs supratimą, kuris priima skirtingumą ir kultūrinę kaitą. 

Šeimai tenka pirminė atsakomybė

Šventoji Šeima
Šventoji Šeima

Naujame ugdymo pakte šeimoms turi tekti svarbus vaidmuo, nes jų atsakomybė siekia motinos įsčias, gimimo momentą. Kita vertus, motinoms, tėvams, seneliams, visai šeimai reikia pagalbos, kad suprastų, koks svarbus pasauliniame kontekste pirmasis gyvenimo tarpsnis ir būtų atitinkamai pasirengę. Vienas iš būdų gerinti ugdymą yra didinti šeimų ir vietinių bendruomenių dalyvavimą ugdymo projektuose. 

Nėra ugdymo be ugdytojų

Atėnų mokykla
Atėnų mokykla

Popiežius padėkojo mokytojams ir dėstytojams už jų nepamainomą darbą, kantrybę ir atsidavimą perduodant nematerialinius turtus, kuriant rytdienos vyrus ir moteris. Tai didelė atsakomybė. Naujame ugdymo pakte tai turi būti pripažinta ir pabrėžta. Ugdytojai turi atitikti aukščiausius standartus, kita vertus, jiems turi būti suteikta visa būtina parama ir ištekliai. (RK / Vatican News)

2020 vasario 07, 12:30