Prasidėjo Brazilijos vyskupų vizitai Ad limina

Antradienį popiežiaus priimtieji vyskupai – tai pirmoji grupė, pradėjusi šios šalies episkopato vizitus Ad limina. Susitikti su popiežiumi ir melstis prie apaštalų kapų šiemet į Romą atvyks visų Brazilijos vyskupijų ganytojai. Iki spalio mėnesio popiežius iš viso priims penkiolika brazilų vyskupų grupių.

Brazilija yra viena didžiausių pasaulio valstybių ir pati didžiausia Pietų Amerikos žemyne. Jos plotas – 8,5 milijono kvadratinių kilometrų (apie 130 kartų didesnis negu Lietuvos); gyventojų skaičius – apie 210 milijonų.

Pirmieji europiečiai – portugalai – dabartinės Brazilijos krantus pasiekė 1500 m. Prasidėjo sisteminga kolonizacija, o kartu ir christianizacija. Skirtingai negu Ispanijos kolonijos, kurios ilgainiui suskilo į daug Lotynų Amerikos ispanakalbių valstybių, portugalų valdyta Brazilija išliko vientisa. Tam įtakos tikriausiai turėjo ir tai, jog jau aštuonioliktajame amžiuje Portugalija Brazilijai suteikė tam tikrą savarankiškumą, paskelbdama ją vicekaralyste. Kai devynioliktojo amžiaus pradžioje Portugaliją užėmė Napoleono kariuomenė, karalius Jonas VI laikinai perkėlė savo sostą į Braziliją. Karaliui grįžus į Portugaliją, Brazilijoje pasilikęs jo sūnus paskelbė Brazilijos nepriklausomybę, o pats pasiskelbė Brazilijos imperatoriumi. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje Brazilija tapo respublika. Prasidėjo smarki pramonės plėtra ir urbanizacija. Kaip ir kitos Lotynų Amerikos šalys, Brazilija neišvengė autoritarinio valdymo laikotarpių ir karinių perversmų. Nepaisant didelio ekonominio potencialo, gausių gamtos resursų ir išvystytos pramonės, Brazilija yra ir labai didelių socialinių kontrastų šalis.

Brazilijos katalikai sudaro pačią didžiausią bendruomenę pasaulyje. Maždaug du trečdaliai iš 210 milijonų šalies gyventojų yra Katalikų Bažnyčios nariai. Apie 20 procentų šalies gyventojų priklauso protestantų Bažnyčioms. Per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo naujų charizminių evangelinių judėjimų narių skaičius.

Katalikų Bažnyčios Brazilijoje struktūrą sudaro 45 arkivyskupijos, 220 vyskupijų (tarp jų viena rytų apeigų arkivyskupija ir trys vyskupijos), 8 teritorinės prelatūros, kariuomenės ordinariatas, savo vyskupijos neturinčių rytų apeigų katalikų ordinariatas ir viena personalinė apaštališkoji administracija, kurios nariai yra į vienybę su Roma sugrįžę buvę Lefebvre‘o sekėjai. Visų šių 276 vyskupijų ir kitų Bažnyčios administracijos vienetų ganytojus ir vadovus šiais metais priims popiežius Pranciškus. (JM / VaticanNews)