Popiežiaus audiencija Popiežiaus audiencija 

Kad gailestingumo skelbimas būtų gyvas, reikia jį liudyti

Penktadienio, gruodžio 13 dienos, audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė delegaciją iš Prancūzijos, kuri atstovauja jam labai artimam Dieviškojo gailestingumo dvasingumui. Popiežių aplankė apie dvidešimties asociacijų, judėjimų, brolijų ir vienuolijų atsakingųjų, kurių bendruomenių nariai stengiasi gyventi pagal gailestingumo dvasingumo gaires.

„Jus vienija troškimas supažindinti pasaulį su gailestingumo džiaugsmu pagal savo charizmų įvairovę: stokojančiuosius, migrantus, ligonius, kalinius, neįgaliuosius, sužeistas šeimas. Ši jūsų įvairovė yra labai graži: ji aiškiai parodo, jog nėra žmogiško skurdo, kurio Dievas nenorėtų pasiekti, paliesti ir mažinti“, – sakė popiežius audiencijos dalyviams. 

„Gailestingumas yra galutinis ir aukščiausias veiksmas, kuriuo Dievas mus pasitinka ir kuris atveria mūsų širdį vilčiai būti mylimiems amžinai, kad ir koks būtų mūsų skurdas, kad ir kokia būtų mūsų nuodėmė. Dievo meilė mums nėra abstraktus žodis. Ji tapo regima ir paliečiama Jėzuje Kristuje“, – pridūrė Šventasis Tėvas. 

Jis priminė savo bulę Misericodiae vultus, kuria paskelbė Gailestingumo jubiliejų ir kurioje pasiūlė pasauliui vėl iš naujo pamąstyti apie gailestingumą, kurio jam labai reikia, naujojo evangelizavimo perspektyvoje. Tačiau, kad Bažnyčios skelbimas būtų įtikinamas, reikia gailestingumo liudytojų, kurių gestai perteiktų širdyje pėdsakus paliekantį gailestingumą ir padėtų sugrįžti pas Tėvą. 

„Kad galėtumėte tai daryti, noriu jus pakviesti labai atidžiai pirmiausia savo širdies gelmėje išsaugoti gyvą gailestingumą, kurį liudijate. Tegu jūsų darbų, kartais labai sunkių ir įpareigojančių, vykdymas niekada neuždusina švelnumo ir užuojautos dvelksmo, kuris turi juos žadinti, ir žvilgsnio, kuris jį išreiškia“, – sakė popiežius. Jis pridūrė, jog gailestingumo liudytojas žvelgia į kitą ne iš aukšto, bet  kaip brolis arba sesuo. Žvelgti iš aukšto dera tik vienu atveju: kai pasilenkiama padėti atsikelti. 

Popiežius Pranciškus paminėjo dar vieną sąlygą, kurią būtina įvykdyti, jei norima būti autentiškais gailestingumo liudytojais – būti giliai įsisąmoninusiais, jog patys patyrėme Dievo gailestingumą arba jį patiriame. Mes sugebėsime būti iš tiesų gailestingi tada, kai aiškiai žinosime, jog patys nuolatos gauname gailestingumą, taip pat ir iš tų, kurie priima mūsų gailestingumą. 

Audiencijos dalyviams, jų bendruomenėms ir jų šeimoms Šventasis Tėvas palinkėjo džiugiai sutikti šventąsias Kalėdas, o joms rengiantis – kontempliuoti prakartėlę, kuri, kaip jis rašė savo laiške apie prakartėlės vertę ir prasmę Admirabile signum, yra liudijimas apie paprastumą ir neturtą, kurį Dievo Sūnus pasirinko įsikūnydamas ir taip kviesdamas eiti panašiu nuolankumo, neturto, išsižadėjimo keliu. „Tai kvietimas gailestingai Jį sutikti bei Jam tarnauti labiausiai stokojančiuose broliuose ir seseryse“, – sakė Pranciškus. (RK / Vatican News)

2019 gruodžio 13, 16:44