Popiežiaus bendroji audiencija. Kas seka Kristumi, netiki prietarais

Kalboje, sakytoje trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams, popiežius Pranciškus tęsė katechezę apie Apaštalų darbus. Šį kartą buvo kalbama apie šv. Pauliaus misiją Efezo mieste ir apie atsisveikinimą su šia jo suburta krikščionių bendruomene.

Apaštalo Pauliaus dėka Evangelijos žinia pasiekė Efezo miestą. Apaštalų darbų knygos devynioliktajame skyriuje kalbama apie jo misiją lydinčius stebuklingus ženklus: sergantieji atgauna sveikatą, piktųjų dvasių apsėstieji išvaduojami. Visa tai įmanoma dėl to, sakė popiežius, kad Paulius veikia Jėzaus vardu, mokinys stengiasi būti panašus į Mokytoją, dalijasi su broliais nauju gyvenimu, kuriuo jis pats buvo apdovanotas.

Magija ir burtais garsiame mieste įvyksta tikra revoliucija, Pauliaus skelbimo dėka daug žmonių atsisako senų prietarų ir tampa Jėzaus mokiniais. Apaštalų darbų knygos autorius šv. Lukas labai aiškiai pabrėžia, kad tikėjimas magija ir Kristaus sekimas yra nesuderinami dalykai. Kas renkasi Jėzų, tas privalo visiškai nutraukti ryšius su burtininkais. Būti Kristaus mokiniu – tai visiškai pasitikėti Dievu, kurį mums priartina ne magijos apeigos, bet Jėzaus apreiškimas ir mums neatlyginamai dovanojama jo meilė.

Evangelijos skelbimas pakenkė sidabrakalių verslui. Jie gamino deivės Artemidės statulėles. Pauliaus skelbimo dėka daug žmonių nusigręžė nuo pagoniškųjų apeigų ir smarkiai sumažėjo sidabro statulėlių paklausa. Sidabrakaliai pradėjo kurstyti žmones prieš Paulių ir krikščionis, vis dėlto pavyko nuraminti sąmyšį.

Netrukus po to Paulius išsiruošė kelionėn į Jeruzalę, o kai pakeliui pasiekė Miletą, paprašė, kad pas jį atvyktų Efezo bendruomenės vyresnieji. Čia jis jiems pasakė labai gražią jaudinančią atsisveikinimo kalbą. Pasak popiežiaus Pranciškaus, ši kalba – tai vienas gražiausių Apaštalų darbų knygos puslapių. Popiežius pasiūlė visiems namuose surasti valandėlę laiko ir atidžiai perskaityti šią kalbą (Apd 20, 18–35).

Paskutinį kartą matydamas Efezo bendruomenės vadovus, Paulius duoda jiems sielovadinių patarimų: „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei“ (Apd 20, 28).  Ganytojo pareiga budėti, sakė Pranciškus. Popiežius, vyskupai, kunigai privalo rūpestingai budėti. Tikinčiųjų bendruomenės vadovai turi atsiminti, kad Šventoji Dvasia juos paskyrė ganytojais, kad jų globai patikėta bendruomenė yra Viešpaties nuosavybė, kurią jis įsigijo savo krauju. Tad vyskupas turi būti labai artimas Dievo tautai, turi ją saugoti ir ginti, negali žiūrėti į ją iš atstumo.

Baigdamas trečiadienio katechezę, popiežius prašė melstis už ganytojus, kad jie karštai mylėtų Bažnyčią ir jos saugomą tikėjimo paveldą, kad jaustų atsakomybę už Dievo tautą ir ją saugotų, kad būtų tvirti ir švelnūs ganytojai, kaip Gerasis Ganytojas. (JM / VaticanNews)

2019 gruodžio 04, 12:36