Popiežius vyskupams: atsisakyti to, kas apsunkina ėjimą
Kreipdamasis į Tailando vyskupus popiežius priminė kitais metais švęsimą visos Azijos katalikų vyskupų konferencijų federacijos įsikūrimo 50 metų jubiliejų. Sukaktis galėtų būti puiki proga aplankyti „šventąsias vietas“, kur saugomos misijos pradžios Azijos žemyne šaknys, leisti, kad Šventoji Dvasia vestų „pirmosios meilės“ pėdsakais. Tai jums leistų labiau atsiverti (paressia) ateičiai, kurią esate pašaukti taip kurti, kad jūsų evangelinis postūmis būtų naudingas tiek Bažnyčiai, tiek visuomenei Azijoje, kad įsimylėję Kristų, sugebėtumėte šią meilę perduoti ir ja dalytis, sakė Pranciškus.
Popiežius prisiminė, kad pal. Mikalojus Bunkerd Kitbamrungo visą gyvenimą paaukojo evangelizavimui ir katechezei, subūrė mokinius ne vien Tailande, bet ir dalyje Vietnamo ir Laoso. Už šį liudijimą jis pelnė kankinio vainiką.
Pasak Šventojo Tėvo, pirmųjų drąsiai tarnavusių misionierių atminimas leidžia platesnėje ir naujesnėje perspektyvoje pamatuoti ir įvertinti vietinės Bažnyčios dabartį ir misiją. Tai leidžia atsisakyti manymo, kad praeities laikai buvo palankesni ar geresni Evangelijos skelbimui, padeda nesikliauti bergždžiomis mintimis ir diskusijomis, kurios baigiasi savęs kėlimu į centrą ir užsidarymu savyje, paralyžiuojančiu bet kokią veiklą.
„Veikiau mokykimės iš šventųjų, ėjusių pirma mūsų, nebijojusių imtis savo epochos sunkumų“ (EG 263) ir atsisakyti viso to, kas praeityje mums buvo pridėta, bet apsunkina tolimesnį ėjimą. Supraskime, kad kai kurios bažnytinės struktūros ir mąstysena gali kliudyti evangelizacijos dinamikai, tačiau ir geros struktūros naudingos tik tada, kai jas įkvepia, palaiko ir įvertina gyvenimas. Be naujos gyvybės ir autentiškos evangelinės dvasios, be Bažnyčios ištikimybės savo pašaukimui bet kuri nauja struktūra netrukus sugenda (EG 26) ir apsunkina svarbią maldos ir užtarimo tarnystę, sakė Pranciškus.
Pasak popiežiaus, Šventoji Dvasia eina anksčiau misionieriaus ir su juo pasilieka. Šventosios Dvasios veikimas leido apaštalams ir daugeliui misionierių neatmesti nei vienos tautos, kultūros ar padėties. Jie neieškojo palankios dirvos, garantuojančios sėkmę. Anaiptol, jų garantija buvo tikrumas, kad nei vienas žmogus, nei viena kultūra nėra a priori nesugebanti priimti gyvybės, laimės ir ypač draugystės, kurią Viešpaties nori padovanoti, sėklos. Apaštalai ir misionieriai nelaukė, kad kultūra būtų palanki Evangelijai ar lengvai prie jos prisiderinanti. Priešingai, jie pasinėrė į naujas tikroves tikėdami grožiu, kurį skelbė.
Viešpaties akyse vertingas kiekvienas gyvenimas. Apaštalai ir misionieriai buvo iškalbūs ir drąsūs, nes žinojo, kad Evangelija yra malonė, skirta visiems, sakė popiežius drąsinamas Tailando vyskupus ne tik skelbti Evangeliją, bet tikėti Evangelija, leisti, kad ji juos perkeistų, gyventi ir liudyti pagal skelbiamą Žodį.
Niekuomet neišleiskite iš akių to, kad ateityje, kuri dažnai atrodo netikra ir sudėtinga, yra Viešpats, su Prisikėlimo galia ateinantis perkeisti kiekvieną žaizdą į gyvybės šaltinį. Žvelkime į ateitį būdami tikri, kad einame ne vieni, Jis laukia mūsų kviesdamas atpažinti Jį ypač tuomet, kai laužome duoną. (SAK / VaticanNews)
