Paieška

1574653160643.JPG

Popiežius japonų jaunimui: vertinga ne tai, ką turiu, bet tai, kuo galiu pasidalinti

Pirmadienį Tokijo katalikų katedroje popiežius susitiko su japonų jaunimu. Apaštališkųjų kelionių metu susitikdamas su jaunimu popiežius išklauso kelių jaunuolių liudijimų ir atsako į klausimus. Panašiai buvo ir šį kartą. Savo liudijimais pasidalijo trys jaunuoliai – Leonardas, Miki ir Masako.

Leonardas, Japonijoje su šeima apsigyvenęs užsienietis, pasakojo apie integracijos sunkumus, apie mokykloje patirtą panieką, pašaipas ir netgi smurtą.

Popiežius padėkojo jam už drąsų liudijimą ir sakė, jog susidurdami su tokiomis situacijomis pirmiausiai turime atsiminti, kad tie, kurie skriaudžia ir engia bendraamžius, yra ne už juos stipresni ir pranašesni, bet imasi smurto, kad paslėptų savo pačių nesaugumą ir bailumą. Žinoma, tokie santykiai mokykloje yra neleistini ir mokyklos vadovai, tėvai ir kiti turi pasirūpinti, kad tokių atvejų nebūtų. Tačiau to negana. Reikia, kad ir patys mokiniai netoleruotų tokio elgesio, kad drąsiai sakytų: „Ne! Taip negalima!“ Kreipdamasis į Leonardą, popiežius sakė, kad ir Jėzui teko atsidurti panašioje situacijoje, kentėti dėl to, kad kiti jį atstūmė, laikė kitokiu.

Miki popiežiaus klausė, ką jaunas žmogus turėtų daryti, kad dabartinės skubančios visuomenės ritmas neišmuštų jo iš vėžių, kad jo gyvenime liktų vietos ir laiko Dievui. Pranciškus atsakė, kad iš tiesų šiandien dažnai tenka susidurti su žmonėmis, kurie, žiūrint iš šalies, gyvena labai pažangiose ir išsivysčiusiose visuomenėse, tačiau iš tiesų jų dvasinis gyvenimas yra laba skurdus, siela užgesusi, be gyvybės. Viskas jiems nusibodę, jie nesvajoja, nesišypso, nesidžiaugia, niekas jų nedžiugina ir nestebina. Kiek daug geras materialines gyvenimo sąlygas turinčių žmonių kenčia neapsakomą vienatvę! Mūsų pašaukimas, sakė popiežius jaunimui, kovoti su tokiu dvasiniu skurdu. Reikia keisti prioritetus. Reikia suvokti, kad svarbu yra ne tai, ką aš turiu, bet tai, kuo galiu su kitais pasidalinti. Svarbiausias klausimas, kurį sau turėtume kelti yra ne kodėl aš gyvenu, bet dėl ko (kam) gyvenu.

Tikinčiam žmogui į pagalbą ateiną malda, meditacija, Dievo Žodis, kalbantis mūsų širdyje. Tačiau ir to negana. Reikia, kad tai, ką turime širdyje, išsiveržtų į išorę, kad virstų meilės darbais ir tarnavimu. Šitoks dvigubas dinamizmas labai padeda brandos kelyje.  Suprasdami, kad Dievas mus myli, iš jo gautą meilę turime paversti misija, tarnavimu kitiems žmonėms.

Masako – jauna mokytoja – popiežių klausė, kaip padėti jaunimui suprasti savo vertę, suprasti, kad kiekvienas žmogus yra vertas meilės ir pagarbos. Popiežius atsakė, kad gyvenimo išmintis – tai ne tik žinoti teisingus atsakymus, bet pirmiausia sugebėjimas kelti teisingus klausimus. Jaunystė – tai klausimų metas. Reikia drąsiai klausti, provokuoti, nes nuo atsakymų į jaunystėje iškeltus klausimus didžia dalimi priklauso mūsų ir tų, kurie gyvens po mūsų, ateitis.

„Neslopinkite svajonių, nebijokite plačių akiračių, drąsiai ženkite pirmyn“, – sakė Pranciškus. „Japonijai reikia jūsų, pasauliui reikia jūsų – drąsių, dosnių, su entuziazmu kuriančių ateitį.“ (JM / VaticanNews)

2019 lapkričio 25, 08:28