Popiežius sekmadienio vidudienį : gailestingas Jėzaus žvilgsnis perkeičia nusidėjėlio gyvenimą

„Šios dienos Evangelijoje sekame paskui Jėzų, kuris, keliaudamas į Jeruzalę, užsuka į Jerichą“, – kreipėsi popiežius Pranciškus į maldininkus, sekmadienio vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę kartu su juo kalbėti „Viešpaties Angelo“ maldos.

Mieste susirinko daug su Jėzumi norinčių susitikti žmonių, tarp jų ir Zachiejus, muitininkų, rinkusių mokesčius Romos imperijai, viršininkas. Jis buvo turtingas, tačiau savo turtus sukaupė ne sąžiningu darbu, bet imdamas kyšius. Tad nenuostabu, kad žmonės jį niekino. Zachiejus irgi nori pamatyti Jėzų. Jis galbūt nedegė dideliu noru su juo susitikti, tačiau jam buvo smalsu pamatyti tą mokytoją, apie kurį buvo daug girdėjęs. Zachiejus buvo žemo ūgio, tad įsiropštė į medį. Atėjęs į miestą Jėzus pakėlė akis ir jį pamatė.

Popiežius pabrėžė šios akimirkos svarbą: ne Zachiejus atkreipė į save dėmesį, bet Jėzus į jį pažvelgė. Tarp daugybės kitų žmonių veidų Jėzus pažvelgė į Zachiejaus veidą.  „Gailestingas Viešpaties žvilgsnis mus pasiekia anksčiau negu mes suvokiame, kad mums reikia išganymo“, – sakė Pranciškus. „Nuo šio dieviškojo mokytojo žvilgsnio prasideda nusidėjėlio atsivertimo stebuklas. Jėzus jį pavadina vardu: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“ (Lk 19, 5). Jis jo nebara, jam nepriekaištauja, bet sako, kad jam reikia pas jį užeiti į namus. Reikia, nes tokia Dievo valia. Nors žmonės ir  murma, Jėzus nusprendžia užeiti į viešojo nusidėjėlio namus.“

Pasak popiežiaus, tikriausiai ir mes būtume pasipiktinę tokiu Jėzaus elgesiu. Tačiau panieka nusidėjėliui ir atsiribojimas nuo jo tik padidintų izoliaciją ir jis, dar labiau užkietėjęs,  darytų bloga sau ir bendruomenei. Dievas smerkia nuodėmę, bet stengiasi išgelbėti nusidėjėlį, jo ieško ir bando sugrąžinti į tiesų kelią. Kas niekada savyje nėra pajutęs Dievo gailestingumo, tam sunku suprasti, kokie nepaprasti ir didūs gestai ir žodžiai, kuriais Jėzus paveikia Zachiejų, sakė popiežius.

Jėzaus dėmesys ir artumas sužadina atsivertimą. Tą akimirką Zachiejus suvokia, koks yra niekingas aistros pinigams užvaldytas gyvenimas, stumiantis į vagystę ir užtraukiantis kitų panieką. Į jo namus užėjęs Viešpats jam atveria akis. Pakanka trupučio švelnumo ir gailestingo žvilgsnio. Pasikeičia Zachiejaus požiūris į pinigus: troškimas pasipelnyti tampa noru dovanoti. Jis nusprendžia pusę savo turto atiduoti vargšams ir, jei ką nuskriaudė, grąžinti keturgubai (plg. Lk 19, 8). Zachiejus išmoksta iš Jėzaus, kas yra meilė be atlygio. Jis buvo šykštus, bet dabar tapo dosnus. Anksčiau jo aistra buvo pinigų kaupimas, dabar jis džiugiai dalijasi su kitais. Sutikęs Meilę, suprasdamas, kad jis, nepaisant nuodėmių, yra mylimas, jis išmoksta mylėti kitus. Pinigai jam tampa solidarumo ir bendrystės priemone.

„Švenčiausioji Mergelė Marija teišmeldžia mums malonę visada būti matomiems gailestingo Jėzaus žvilgsnio, kad ir mes būtume gailestingi klystantiems, kad padėtume jiems priimti Jėzų, kuris „atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“ (Lk 19, 10)“, – sakė Šventasis Tėvas. (JM / VaticanNews)

2019 lapkričio 03, 13:38