Cerca

Vatican News
Brolių kapucinų susitikimas su Pranciškumi mažojoje audiencijų salėje spalio 9 d. Brolių kapucinų susitikimas su Pranciškumi mažojoje audiencijų salėje spalio 9 d.  (Vatican Media)

Popiežius kapucinams: įpūsti neužgesusias tikėjimo žarijas

Popiežius Pranciškus trečiadienį prieš bendrąją audienciją atskirai susitiko su kapucinais iš jų vienuolijos gimtinės Markės regiono centrinėje Italijoje. Kapucinai rengiasi 2028 metais švęsti savo vienuolijos įkūrimo penkišimtąsias metines.

Susitikime su popiežiumi mažojoje audiencijų salėje spalio 9 d. dalyvavo 73 kapucinai iš Markės regiono. Popiežius su jais bendravo neformaliai ir paprastai, klausėsi pastabų, atsakinėjo į klausimus, pasikeitė dovanomis, susitikime prisiminta, kad popiežius du kartus lankėsi Markėje, ypatingą dėmesį skyrė nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Kamerino gyventojams.

Pokalbyje su kapucinais paliestos vienuolių pašaukimo, misijos, atsivertimo ir liudijimo temos. Popiežius priminė savo paties ne kartą išsakytas mintis apie nuoseklaus krikščioniško vienuolinio gyvenimo pamatus.

Dievas pašaukia skirtingai ir įvairiai. Pašaukimas yra atsivertimo kelias. Stoti į vienuolinę bendruomenę reiškia pasiryžimą eiti atsivertimo keliu. Dievas kiekvienu metu kviečia atsiversti, tai įpareigojantis pasirinkimas, šis apsisprendimas įpareigoja pašvęstąjį ir lydi jį gyvenimo kelyje.

Jei pašvęstasis neleidžia Dievui vadovauti jo apsisprendimams, ima kauptis „religinis kartėlis“, padarantis nelaimingais. Vienuoliai virsta „nuoskriaudų kolekcionieriais“. Įsigali „adagio lamentoso“ – lėtas aimanavimas, kuriam reikia Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės pasiūlyto priešnuodžio:  atsivertimo. Gyvenimas bendruomenėje reiškia ėjimą nuo atsivertimo į atsivertimą, nes tai veda į nuolankumą.

„Ne!“ būdvardžiams! „Taip!“ daiktavardžių teologijai, pagal pranciškonų dvasią.

Misionieriškumui šiandien daro įtaką pašaukimų stoka. Pašvęstieji turi galvoti ne apie save, o apie tai, kaip liudyti savo gyvenimu. “Ne!“ prozelitizmui, „Taip!“ Jėzaus skelbimui ne tiek žodžiu, kiek savo egzistencija taip, kaip ragino brolius šv. Pranciškus Asyžietis. Daugelis nūdienos šventųjų, kaip kad Kalkutos Motina Teresė, liudijimu pelnė tiek tikinčiųjų, tiek netikinčiųjų pagarbą.

Liudykite romiai, ypač neturtu, kuris turi būti konkretus. Liudykite nuolankumu, ypač neturto dvasia. Velnias ateina per kišenę, t.y. per neturto įžadų nesilaikymą. Neturtas tebūna pašvęstųjų motina ir siena (šv. Ignacas Lojola).

Priešinkitės pasaulio dvasiai nuolankumu. Klerikalizmas yra pasaulietiškumo vaikas. Jis gali paverst tarnus šeimininkais. Reikia atrasti ir sutvirtinti vidines bažnytinės bendruomenės tarnystės struktūras.

Kapucinų gyvenimo regula tebūna įgyvendinama su paprastumu. Broliška bendrystė yra Šventosios Dvasios malonė; ji suklesti per atleidimą. Dievas gailestingas, visuomet atleidžia. O mums per sunku prašyti atleidimo. Reikia vėl atrasti atleidimą, taip pat ašarų malonę.

Europą reikia evangelizuoti. Tikėjimo vaikų motina Europa pasenusi, ji ne motina, bet vaikų negimdanti močiutė. Jaunosios Bažnyčios galėtų padėti senajam žemynui įpūsti neužgesusias tikėjimo žarijas.

Jaunimui, sužavėtam šv. Pranciškaus dvasios pavyzdžio, reikia liudijimo procesų, reikia pranciškoniškojo gyvenimo džiaugsmo ir paprastumo, į kurį  Pranciškus Asyžietis gali pakviesti kiekvienu metu. Džiaugsmas – kapucinų stiprybė. (SAK / Vatican News)

2019 spalio 11, 13:49