Cerca

Vatican News
Popiežius ir Madagaskaro prezidentas Popiežius ir Madagaskaro prezidentas  (AFP or licensors)

Popiežius Madagaskare. Atsiverti pasauliui, neprarasti savęs

Šventasis Tėvas išryškino Madagaskaro konstitucijoje paminėtą fihavanana sąvoką, kuri išreiškia pasidalijimo, savitarpio pagalbos ir solidarumo dvasią, pabrėžia šeimos ir draugystės ryšius, geranoriškumą kitiems ir aplinkai. Ši sąvoka įkūnija Madagaskaro „sielą“, kuri padeda atsispirti ir įveikti sunkumus.

Rugsėjo 7 dieną savo vizitą Madagaskare popiežius Pranciškus pradėjo vizitu prezidentūroje ir susitikimu su šalies vadovu Andry Rajoelina. Prezidentūros sodelyje Šventasis Tėvas pasodino baobabo medelį.

 Prezidentūros teritorijoje surengtas Šventojo Tėvo susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovais. Jo klausėsi ir kitų krikščioniškų konfesijų bei kitų religijų atstovai.

Popiežius kalbėjo apie tai, jog politikos funkcija yra tarnauti ir saugoti savo bendrapiliečius, kurti oraus ir teisingo vystymosi sąlygas.

„Šioje perspektyvoje jus drąsinu ryžtingai ir tvirtai kovoti prieš visas korupcijos ir spekuliacijos formas, kurios didina socialinę nelygybę, mažinti bedarbystę ir atskirtį, kurios visada gimdo nežmoniško skurdo sąlygas“, – kalbėjo popiežius, pridurdamas, jog tikra pagalba nėra vien pašalpa, tačiau pagalba asmenims patiems tapti pajėgiais kurti savo ateitį.

Negalima kalbėti apie visapusišką vystymąsi be dėmesio ir rūpinimosi aplinka, mūsų bendrais namais. Madagaskaras gali didžiuotis augalijos ir gyvūnijos įvairove. Tačiau netrūksta ir grėsmių. Nuo besaikio miškų kirtimo iki brakonieriavimo, nelegalios augalų ir gyvūnų kontrabandos.

Popiežius kreipėsi į valdžios ir visuomenės atstovus

Tiesa, kad kai kuriais atvejais ši veikla yra vienintelė, kuri užtikrina žmonių pragyvenimą. Todėl yra būtina sukurti alternatyvą. Be socialinio teisingumo negali būti nei tikros ekologinės perspektyvos, nei aplinkos apsaugos veiksmų plano. „Šiame kelyje turime įsipareigoti visi, taip pat tarptautinė bendruomenė“, – pasakė popiežius.

Jis pasidžiaugė, kad tarptautinės bendruomenės pagalba yra didelė, reikšminga ir regima, kad ji padėjo Madagaskarui atsiverti pasauliui. Tačiau ir čia yra viena rizika – ekonominė globalizacija neturi tapti kultūriniu suvienodinimu. Atsivėrimas pasauliui neturi tapti tariama „universalia kultūra“, kuri niekina, užverčia ir užgniaužia kiekvienos tautos kultūrinį paveldą. Todėl toks svarbus dėmesys vietos pilietinei visuomenei.

„Trokštu iš naujo pakartoti Katalikų Bažnyčios Madagaskare troškimą ir pasirengimą prisidėti tęsiant nuolatinį dialogą su kitų konfesijų krikščionimis ir kitų religijų išpažinėjais, visais pilietinės visuomenės atstovais prie tikros brolystės auginimo“, – sakė Pranciškus, melsdamas Dievo palaiminimo visiems salos gyventojams. (RK / Vatican News)

2019 rugsėjo 07, 11:07