Popiežius: atleisdamas mūsų nuodėmes gerasis Dievas jas užmiršta

Ant mūsų bažnyčių durų būtų galima užrašyti tokią frazę: „Jėzus čia priima nusidėjėlius ir juos kviečiasi prie stalo“. Fariziejai, apie kurios pasakoja XXIV eilinio sekmadienio Evangelijos skaitinys, priekaištavo Jėzui, kad priima nusidėjėlius ir su jais valgo. Tačiau pasak popiežiaus Pranciškaus, fariziejų kritikoje glūdi puiki žinia.

„Jėzus per kiekvienas Mišias kiekvienoje Bažnyčioje džiaugiasi galįs priimti mus prie savo stalo, prie kurio jis dėl mūsų paaukoja visą save.”

Šio sekmadienio Evangelijos skaitinys pateikia tris nuostabias paraboles, kurios parodo, kokią ypatingą meilę Dievas jaučia visiems, kurie nuo jo nutolo.

Pirmoji parabolė. Sveiko proto žmogus nepaliks devyniasdešimt devynių avių dėl vienos paklydusios, tačiau Dievas nenusileidžia, jam ypač rūpi tasai, kuris dar nepažįsta jo meilės grožio, kuris dar nepriėmė Jėzaus į savo gyvenimo centrą, kuris neįstengia įveikti savo nuodėmės.

Antroji parabolė. Toji Dievo pamesta smulki moneta (drachma) esi tu, tačiau Dievas nepailsta, kol jos nesuranda. Jo akyse esi brangus, nepakartojamas. Dievo širdyje esame nepakeičiami.

Trečioji parabolė. Dievas Tėvas laukia pargrįžtančio sūnaus palaidūno. Jis nuolat mūsų laukia. Kiekvienas iš mūsų esame surasta paklydusi avis, surasta drachma, vėl apkabinamas sūnus.

Dievas nuolat laukia mūsų, kad galėtų mus apkabinti ir mums atleisti.

„Blogis nugalimas tuomet, kai priimame Dievo ir brolių atleidimą. Tai įvyksta kaskart, kai einame išpažinties: joje patiriame Tėvo, nugalinčio mūsų nuodėmę, meilę. Jos nebėra. Dievas ją užmiršta. Dievas atleisdamas praranda atmintį, užmiršta mūsų nuodėmes, jis jas užmiršta. Dievas labai geras mums! Jis ne toks kaip mes: eilinį kartą pasakę „nieko baisaus“, pačia pirmąja proga su kaupu prisimename patirtą neteisingumą. Tačiau Dievas kitoks, jis panaikina blogį, mus atnaujina vidujai, leidžia susigrąžinti džiaugsmą – ne liūdesį, ne tamsumą širdyje, ne įtarumą, o džiaugsmą. Drąsos broliai, seserys, Dievui padedant jokia nuodėmė negali tarti paskutinio žodžio!“

Vidudienio apmąstymą popiežius užbaigė kreipimusi į Dievo Motiną Mariją:

„Dievo Motina Marija, kuri atriša gyvenimo mazgus, teišvaduoja mus iš įsitikinimo, kad esame teisūs, teleidžia pajusti poreikį eiti pas Viešpatį, kuris visuomet laukia mūsų, kad mus apkabintų ir mums atleistų“. 

Šventojo Tėvo malda už taiką rytinėje Ukrainoje

Sekmadienio vidudienį popiežius Pranciškus po įprastinės Marijos maldos pasidžiaugė kalinių pasikeitimu tarp Rusijos ir Ukrainos ir išreiškė viltį, kad konfliktas tarp dviejų kraštų greitai baigsis. Štai popiežiaus žodžiai.

„Brangūs broliai, seserys, praėjusią savaitę įvyko ilgai lauktas Rusijos Federacijos ir Ukrainos pasikeitimas kaliniais. Džiaugiuosi su išlaisvintaisiais, galėjusiais vėl apkabinti savo artimuosius, ir toliau meldžiuosi, kad greitai baigtųsi konfliktas ir už nuolatinę taiką rytinėje Ukrainoje“. (SAK / Vatican News)

2019 rugsėjo 16, 11:45