Sekminių vigilijos Mišios Šv. Petro aikštėje

Šį vakarą, paskutinės Velykų meto dienos – Sekminių iškilmės – išvakarėse,  Jėzus yra su mumis ir garsiai skelbia: „Jei kas trokšta, teateinie pas mane! Teatsigeria, kas mane tiki. Kaip Raštas sako,– iš jo vidaus plūs gyvojo vandens srovės“ (Jn 7, 37–38). Gyvojo vandens – Šventosios Dvasios – srovė ištekėjo iš ietimi perverto Jėzaus šono, sakė popiežius Mišių homilijoje. Šis vanduo nuplauna ir atgaivina jo mistinę sužadėtinę Bažnyčią, kuriai atstovauja prie Jėzaus Kryžiaus stovinti naujoji Ieva – jo Motina Marija.

Popiežius paminėjo šiomis dienomis sukankančias romiečiams labai svarbaus įvykio 75-ąsias metines. 1944 m. birželio 11-ąją popiežius Pijus XII visų romiečių vardu dėkojo Švenčiausiajai Mergelei už Romos miesto išgelbėjimą nuo karo baisumų. Frontui priartėjus prie Romos, Šventojo Sosto diplomatijos ir romiečių maldų dėka, pavyko pasiekti susitarimą, kad vokiečiai be šūvio atiduotų miestą sąjungininkams. Vokiečiams pasitraukus iš Romos, po kelių dienų Šv. Ignaco bažnyčioje buvo surengtos padėkos pamaldos. Ta proga į bažnyčią buvo atvežtas Mergelės Marijos paveikslas iš šalia Romos esančios šventovės, dedikuotos Marijai – Dievo Meilės Motinai.

„Dievo Meilė, – sakė popiežius, – tai iš Kristaus širdies trykštanti Šventoji Dvasia. Tad ką gi mes šiandien švenčiame šiame mūsų Romos mieste? Švenčiame Dvasios pirmumą. Ji mus stebina Dievo planų nenuspėjamumu ir pripildo mūsų širdis džiaugsmo.“

„Viešpats tepaima mus už rankų, teveda pas seseris ir brolius, gyvenančius šiame mieste, tepadeda įsiklausyti į jų balsą, išgirsti šauksmą, kurio mes dažnai negirdime, teatveria mūsų akis ir ausis, bet visų pirma tepadaro jautrias mūsų širdis. Tik tuomet galėsime sakyti, kad mes keliaujame visi drauge. Tik tuomet pajusime savyje liepsnojančią Sekminių ugnį“, – kalbėjo popiežius.  (JM / VaticanNews)