Paieška

Vatican News

Popiežius aplankė nuo žemės drebėjimo nukentėjusį Italijos regioną

Sekmadienį popiežius Pranciškus buvo nuvykęs į vidurio Italijos Kamerino vyskupiją, už dviejų šimtų kilometrų į šiaurės rytus nuo Romos, netoli Adrijos jūros, ir meldėsi kartu su žmonėms, nukentėjusiais nuo 2016 m. spalio mėnesį šį regioną nusiaubusio žemės drebėjimo.

Iš ryto atvykęs į Kameriną, popiežius pirmiausia aplankė miesto pakrašty įkurtą laikinųjų būstų rajoną, kuriame gyvena žmonės, kurių namai dar neatstatyti. Po to aplankė vyskupijos katedrą ir miesto aikštėje aukojo Švč. Trejybės iškilmės Mišias. Po Mišių kartu su jų dalyviais kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą.

„Kas gi žmogus, kad tu jį dar atmintum?“ – klausia Mišių Žodžio liturgijoje skaitytos psalmės autorius. Šiuo klausimu popiežius pradėjo Kamerine sekmadienį aukotų Mišių homiliją. Šis klausimas skamba širdyse žmonių, prieš trejus metus išgyvenusių žemės drebėjimą, mačiusių griūvančius namus, netekusių visko, ką turėjo.

Žmogus silpnas gamtos stichijos akivaizdoje. Tačiau šį silpną ir pažeidžiamą žmogų Dievas visada atsimena. Visi jo akyse vertingi, visi svarbūs. Esme bejėgiai, kai žemė po kojomis dreba, tačiau Dievui mes brangesni už viską. Mes net ir svarbius dalykus greitai užmirštame, tačiau Dievas mūsų niekada neužmiršta. Atmintis – atminimas – tai, pasak popiežiaus labai svarbus žmogaus gyvenimo raktažodis. Prašykime Viešpatį malonės niekada neužmiršti, kad esame jo mylimi vaikai, vieninteliai ir nepakeičiami.

Žmogus atmintyje saugo gerus atsiminimus, iš Viešpaties gautas malones, tačiau jį lydi ir skausmo bei netekčių atminimas, sakė Šventasis Tėvas. Mums reikia pagalbos, reikia, kad kas nors mums padėtų nebūti sukaustytiems blogos patirties ir skaudžių atsiminimų. Mums į pagalbą ateina Viešpaties dovanojama Šventoji Dvasia. Viešpats nesiūlo greitų ir paviršutiniškų sprendimų, nepadeda atsikratyti naštos ir kuo greičiau ją užmiršti, bet duoda mums Dvasią Guodėją, kuri mus stiprina ir neleidžia, kad gyvenimo naštos mus sužlugdytų.  Šventoji Dvasia ne stebuklingai panaikina mūsų gyvenimo žaizdas, bet jas patepa vilties balzamu. „Viltis neapgauna“, – sako apaštalas Paulius. Melskime Šventąją Dvasią, kad visada būtų su mumis, kad dovanotų mums viltį.

Dar vienas žodis, kuriuo norčiau šiandien su jumis pasidalinti, sakė popiežius, – tai artumas. Šiandien švenčiame Dievo artumo slėpinį. Švenčiausioji Trejybė – tai ne teologinis galvosūkis, bet Dievo artumo slėpinys.

Brangieji broliai ir seserys, atvykau pas jus, kad būčiau jums artimas; atvykau kartu su jumis šlovinti Dievą, kuris niekada mūsų neužmiršta, kartu su jumis melstis, kad, net jei žemė dreba, būtų nepajudinamai tvirta jumyse gyvenanti viltis. Dievas atsimena; Dievas gydo žaizdas, patepdamas jas viltimi; Dievas yra artimas ir padeda atsitiesti, sakė popiežius baigdamas homiliją.

Po Mišių, sekmadienio vidudienį, popiežius Pranciškus kartu su Kamerino vyskupijos bendruomene kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą. Švenčiausioji Mergelė, kuriai dedikuota daug šios regiono bažnyčių ir kuri gerbiama piligrimų lankomose šventovėse, savo motinišku artumu telydi visus, ypač skausmo slegiamus žmones, visiems tepadeda būti Jėzaus mokinių bendruomene, Bažnyčia, šiais laikais liudijančia Evangeliją pasauliui. (JM / VaticanNews)

2019 birželio 16, 14:32