Cerca

Vatican News
Pranciškus susitiko su Krikščioniškųjų mokyklų brolių bendruomene Pranciškus susitiko su Krikščioniškųjų mokyklų brolių bendruomene  (Vatican Media)

Popiežiaus audiencija krikščioniškųjų mokyklų ugdytojams

Ketvirtadienio, gegužės 16 dienos, audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė Krikščioniškųjų mokyklų brolių bendruomenę, kuri tęsia savo steigėjo šv. Jono Krikštytojo Saliečio darbą. Galima priminti, jog Krikščioniškųjų mokyklų broliai švenčia jubiliejinius metus, kurie yra skirti 300 metų sukakčiai nuo jų šventojo fundatoriaus mirties 1719 metais. Saliečio jubiliejiniai metai baigsis gruodžio pabaigoje.

Pasak popiežiaus, ši sukaktis yra proga išryškinti šv. Jono Krikštytojo Saliečio figūrą (g. 1651). Jis buvo įvairių iniciatyvų švietimo lauke pradininkas, inovatyvios ugdymo sistemos kūrėjas. Pranciškus paminėjo tris šio ugdytojo, jo krikščioniško pasaulėvaizdžio ir darbo bruožus: mokyklos sampratą, mokytojo sampratą ir mokymo metodų sampratą.

„Jo mokyklos samprata palaipsniui subrendo iki vis aiškesnio įsitikinimo, jog išsilavinimas yra visų teisė, taip pat vargšų. Dėl to jis atsisakė kanauninko pareigų ir nemenko savo šeimos paveldo, kad visiškai atsidėtų žemiausio socialinio sluoksnio ugdymui“, – pažymėjo Šventasis Tėvas, priminęs, jog šventasis Jonas Krikštytojas Salietis pasiūlė įsteigti naują pašvęstojo gyvenimo formą: „vienuolius pasauliečius“, kurie, nebūdami kunigai, pašvenčia savo gyvenimą ugdymui ir visuomenei, būdami į ją visiškai panirę.

Kasdienis darbas mokyklose taip pat subrandino suvokimą, jog reikia naujos mokytojo sampratos ir figūros. Reikėjo kompetentingesnių mokytojų, kita vertus, reikėjo tokių mokytojų, kuriems šis darbas yra ne vien amatas, bet ir misija.

„Todėl apsupo save liaudies mokykloms tinkamais asmenimis, krikščioniškai motyvuotais, turinčiais ugdymui reikalingų nusiteikimų ir prigimtinių sugebėjimų. Atidavė visas jėgas jų formacijai, pats tapdamas modeliu ir pavyzdžiu tiems, kurie tuo pat metu turėjo atlikti bažnytinę ir visuomeninę tarnystę, stengdamasis išugdyti tai, ką vadino „mokytojo orumu““, – sakė popiežius Pranciškus.

Trečiasis šv. Jono Krikštytojo Saliečio nuopelnas yra naujų, drąsių ir realistiškų ugdymo metodų sukūrimas ir diegimas. Vietoj lotynų nedvejojo naudoti prancūzų kalbą, suskirstė mokinius į amžiaus grupes, kūrė sekmadienines mokyklas, neaplenkė kaimiškųjų vietovių ir skyrė prioritetą mokytojų formacijai: tuometiniame kontekste tai buvo nauja. Be kitų dalykų, priminė popiežius, šventasis įsteigė du pensionatus-mokyklas jauniems nusikaltėliams ir iš kalėjimo išėjusiems kaliniams. Ir jiems jis troško suteikti išsilavinimo pagrindus. Salietis yra pasitaisymo pedagogikos pradininkas, tikėjęs, jog švietimas, darbas, amatas padeda daugiau, nei kalėjimo vienutė ir rykštės.

„Brangūs dvasiniai šv. Jono krikštytojo Saliečio vaikai, raginu jus tęsti jo aistringą darbą dėl mažiausiųjų ir atmestųjų ir juo sekti“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis linkėjo audiencijos dalyviams būti „gyvenimo kultūros“ skleidėjais, kurie siūlo naują gyvenimą atsidūrusiems šiuolaikiniuose socialinio gyvenimo „kapuose“, tokiais pat išradingais, naujais ir drąsiais būdais, kaip ir jų fundatorius.      

Galima pridurti, jog Jono Krikštytojo Saliečio biografai neslepia, jog šventasis susidūrė su nesupratimu tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje, kuriam įveikti reikėjo daug laiko, pastangų ir kantrybės. Tačiau laikas atskleidė jo įžvalgų genialumą bei pranašiškumą. Popiežius Leonas XIII 1900 metais paskelbė Joną Krikštytoją Salietį šventuoju. Pijus XII 1950 metais jam suteikė krikščionių mokytojų globėjo vardą.

2017 metų pabaigoje Krikščioniškų mokyklų brolių bendruomenei priklausė 3695 broliai, 89 062 ugdytojai pasauliečiai, vyrai ir moterys, 70 universitetų ir per tūkstantį įvairaus lygio švietimo įstaigų 79 pasaulio kraštuose, kuriose mokėsi 1 040 000 vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų. (RK / Vatican News)

Popiežiaus audiencija
2019 gegužės 16, 15:05