Paieška

Vatican News
„Vartok vyną saikingai. Krikščioniškas blaivumas“. Knygos viršeliai „Vartok vyną saikingai. Krikščioniškas blaivumas“. Knygos viršeliai 

Vartok vyną saikingai. Krikščioniškas blaivumas

Popiežiaus Pranciškaus pratarmė knygai „Vartok vyną saikingai. Krikščioniškas blaivumas“: Blaivumas ir džiaugsmas – dvi nuostatos, galinčios padėti mums gyventi gavėnios metu laukiant Velykų, kurios yra mūsų prisikėlimo su Kristumi naujam gyvenimui šventė.

„Vartok vyną saikingai. Krikščioniškas blaivumas“ – Lucio Coco sudaryta knyga, pateikianti ir Šv. Jono Auksaburnio komentarą apie Pirmąjį laišką Timotiejui, kuriuo apaštalas Paulius kviečia savo mokinį gerti vyną sveikatos labui. Popiežius Pranciškus parašė jai pratarmę. Knyga Italijoje pasirodė kovo 6 d.

Krikščioniškas gyvenimas – tai atradimas, kad Dievas tave myli besąlygiškai ir už dyką. Tai geroji Evangelijos naujiena, kurią Jėzus skelbė ir liudijo iki galo. Ji tapo tikrove kiekvienam iš mūsų per Sekmines ir per asmenines kiekvieno mūsų Sekmines – krikštą, kai Šventoji Dvasia, amžinoji Tėvo meilė Sūnui, buvo įlieta į mūsų širdis. Esame išties mylimi kaip Sūnus Jėzus, tikri Tėvo vaikai, broliai ir seserys vieni kitiems, rašo popiežius knygos pratarmėje.

Šios dovanos priėmimas keičia gyvenimą ir žvilgsnį į gyvenimą, į save pačius, į kitus, į dabartį, praeitį ir ypač laiką, kuris mūsų laukia. Didžioji meilė, kuria esame mylimi, pasirodo kaip karšta stipri šviesa, kuri apgaubia gyvenimą, tikrovę, santykius. Kaip saulėtą dieną gamta ir mūsų miestai tampa gražesni, taip ir tikėjimas bei Viešpaties meilės priėmimas atskleidžia, kokia brangi ir unikali kiekviena mūsų egzistencijos detalė, rašo popiežius, pridurdamas, kad ir dėl šios priežasties jis savo apaštališkąjį paraginimą apie šventumą pradėjo Evangelijos pagal Matą kvietimu: „Gaudete et exsultate“ („Būkite linksmi ir džiūgaukite“). Džiaugsmas yra kas kita nei euforija. Tai meile persmelktos širdies jausmas, net ir gyvenimo išbandymuose. Tai vienas iš autentiškų tikrojo šventumo bruožų.

Autentiškas, paprastas džiaugsmas leidžia mėgautis gyvenimo mums teikiamomis galimybėmis, kurios pasireiškia ir dalijimusi maistu, palaikymo ir supratimo žvilgsniu, ir – o kodėl gi ne? – tostu draugo sukakties proga. Tai tas džiaugsmas, išgyvenamas bendrystėje, kuriuo dalijamasi ir kuriame dalyvaujama, nes „palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35), ir broliška meilė padaugina mūsų džiaugsmą, nes leidžia džiaugtis kitų gerove, rašo popiežius.

Kartais ir mes, krikščionys, parodome, kad nemokame dar tikrai džiaugtis gyvenimu ar bėgame paskui trumpalaikius malonumus, ar, priešingai, tampame perdėto griežtumo aukomis, esame gundomi nieko nekeisti, palikti viską kaip yra, taip užkirsdami kelią Dvasios veikimui, kuri atneša džiaugsmo naujumą. Taigi džiaugsmas yra įsiklausymo į šventąją Dvasią vaisius, reiškiantis nuolatinį meną rinktis „mus“, o ne „save“, žmones, o ne daiktus, nepaisant apgavysčių, kuriomis blogis ir mūsų egoizmas mus bando.

Popiežius rašo, kad šį džiaugsmą, tikrą malonę, reikia saugoti kaip ir tikėjimą, draugystes, santykius – kaip visus svarbius dalykus gyvenime. Dievo meilės džiaugsmas, Šventosios Dvasios įlietas į širdį, saugomas per blaivumą, tai yra sugebėjimą suvaldyti malonumo ir asmeninio pasitenkinimo troškimą, kiek reikalauja teisingumas ir tarpasmeniniai santykiai. Juk niekas neišsigelbsti pats, kaip izoliuotas individas, bet Dievas mus patraukia atsižvelgdamas į sudėtingus tarpasmeninius santykius, kurie užsimezga žmonių bendruomenėje.

Popiežius pabrėžia, kad knygoje pristatoma ir trumpa Šv. Jono Auksaburnio, Bažnyčios Tėvo, gyvenusio IV a., palaidoto Šv. Petro bazilikoje Vatikane, homilija, komentuojanti Šv. Pauliaus Pirmojo laiško Timotiejui ištrauką, kur jis ragina „vartoti truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų“ (1 Tim 5, 23). Tokiu būdu Šv. Jonas Auksaburnis pasinaudoja proga pamokyti tikinčiuosius, kad kūrinys yra geras, tačiau reikia mokėti juo mėgautis, kad atrastume, jog jis sukurtas būtent mums, mūsų gerovei, kaip brangi dovana, kad suprastume, kad esame mylimi ir galėtume kartu džiaugtis.

Taip pat ir Šv. Pranciškus Asyžietis, kentėjęs pilvo skausmus, kadangi broliai vienuolyne neturėjo vyno, palaimino vandens taurę, kuri stebuklingai virto puikiu vynu ir atstatė jam jėgas.

Tad blaivumas ir džiaugsmas yra dvi nuostatos, galinčios, pasak popiežiaus, padėti mums gyventi gavėnios metą laukiant Velykų, kurios yra mūsų prisikėlimo su Kristumi, naujo gyvenimo šventė, švenčiama kartą ir visada per krikštą, atnaujinama per kiekvieną Velykų vigiliją. Kas yra Kristaus gyvenimas mumyse, jeigu ne meilės pergalė, nugalinti mūsų baimes ir mūsų rūpestį dėl mūsų pačių, leidžianti mums būti dovana, paprasta ir kasdiene, mažuose dalykuose, Viešpačiui ir broliams? Bendruomenė, kuri saugo mažas meilės detales, kai jos nariai rūpinasi vienas kitu, kai jie tampa atvira ir evangelizuojančia erdve, yra Prisikėlusio Kristaus buvimo vieta, kuri pašventina ją pagal Tėvo planą. Taip rašo popiežius Pranciškus knygos „Vartok vyną saikingai. Krikščioniškas blaivumas“ pratarmėje. (DŽ / Vatican News)

2019 kovo 09, 14:12