Atgailos pamaldos Šv. Petro bazilikoje Atgailos pamaldos Šv. Petro bazilikoje 

„24 valandos Viešpačiui“ Šv. Petro bazilikoje

Popiežius Pranciškus penktadienio pavakare Šv. Petro bazilikoje vadovavo atgailos pamaldoms, kuriomis prasidėjo maldos iniciatyva „24 valandos Viešpačiui“, vėliau tęsiama keliose Romos miesto bažnyčiose. Svarbiausia pamaldų dalis – Susitaikinimo sakramentas. Popiežius Pranciškus pats atliko išpažintį ir atsisėdęs į klausyklą išklausė kelių penitentų išpažinčių.

Prieš individualioms išpažintims skirtą laiką, Žodžio liturgijos metu sakytoje homilijoje, popiežius komentavo Evangelijos pagal Joną pasakojimą apie Jėzaus susitikimą su nusidėjusia moterimi ir jos kaltintojais. Pasakojimas baigiamas Jėzaus žodžiais, kurie yra šiemetinių „24 valandų Viešpačiui“ motto: „Nė aš tavęs nepasmerksiu“.

„Pasiliko jie dviese – gailestingumas ir ta, kuriai reikia gailestingumo“, – taip šią sceną vienoje savo homilijų komentuoja šv. Augustinas. Pasitraukė vis tie, kurie atėjo pasiryžę užmėtyti moterį akmenimis arba apkaltinti Jėzų, kad jis nesilaikąs Įstatymo. Visi pasitraukė. Pasiliko tik nusidėjėlė ir Jėzus. Jėzus pasiliko, nes jam svarbiau žmogus, o ne nuodėmė. Visi mes, sakė popiežius, Dievui esame svarbesni už visas mūsų klaidas, už visus nuopuolius, už visas taisykles ir teismus. Prašykime malonės, kad ir mes sugebėtume žiūrėti Jėzaus akimis, prašykime krikščioniško požiūrio į gyvenimą, kad pirmiau nuodėmės matytume nusidėjėlį, pirmiau klaidos matytume klystantį žmogų, pirmiau žmogaus gyvenimo matytume patį žmogų. Ta moteris, sugauta svetimaujant, Jėzui yra asmuo, o ne pažeistas įstatymo paragrafas.

Jėzus pasiliko su moterimi ir pasilenkęs pirštu rašė ant žemės, pasakoja evangelistas. Pasak popiežiaus, šis paslaptingas Jėzaus gestas panašus į Įstatymo suteikimo momentą ant Sinajaus kalno. Įstatymas ant akmens plokščių buvo užrašytas paties Dievo pirštu.

Šios dienos Evangelija taip pat sako, kad mums visada reikia Dievo pagalbos. Be jos mes būtume bejėgiai blogio akivaizdoje. Jei norime išsivaduoti iš blogio, turime įsileisti Viešpatį į savo gyvenimą, leisti jam mus pagydyti. Jis tai daro visų pirma per sakramentą, kurį šį vakarą švenčiame. Išpažintis yra perėjimas iš skurdo į gailestingumą, tai Dievo pirštas, rašantis mūsų širdyse. Dievas yra mūsų Tėvas ir jis mus myli labiau, negu mes patys mylime save.

Krikščionis gimsta iš Krikšto sakramentu jam suteikiamo atleidimo. Iš atleidimo jis ir atgimsta, Dievo gailestingumas jam sugrąžina gyvybę. Tik gavę atleidimą mes galime žvaliai tęsti kelionę, sakė popiežius.  (JM / VaticanNews)

2019 kovo 29, 17:57