Popiežiaus Pranciškaus spaudos konferencija Popiežiaus Pranciškaus spaudos konferencija 

Spaudos konferencija lėktuve

Užbaigęs kelionę Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir grįždamas atgal į Romą popiežius Pranciškus lėktuve surengė tradicinę spaudos konferenciją, kurios metu atsakė į įvairius klausimus. Štai keletas atsakymų. Vienas iš svarbiausių kelionės įvykių buvo dokumento apie „Žmonijos brolybę“, po kuriuo parašus padėjo popiežius Pranciškus ir didysis al-Azharo universiteto Kaire imamas Ahmad Al-Tayyeb, vienas iš didžiausių musulmonų sunitų pasaulio autoritetų, pristatymas. Dokumente kalbama daugeliu svarbių temų: lygybė, laisvė, moterų teisės, ekstremizmas, taikaus sugyvenimo sąlygos. Iki kelionės apie šią deklaracija buvo žinoma mažai, parengiamasis darbas buvo neviešinamas. Atsakydamas į Emyratų žinių agentūros žurnalistės klausimą apie šį dokumentą popiežius sakė, jog jis buvo rengiamas atidžiai apmąstant ir meldžiantis.

„Tiek didysis imamas ir jo komanda, tiek aš ir mano komanda daug meldėmės, kad sugebėtume šį dokumentą parengti. Mano požiūriu, šiuo metu didžiausias pavojus yra toks: naikinimas, karas, neapykanta tarp mūsų. Ir jei mes, tikintieji, nesugebame vienas kitam paduoti rankos, apsikabinti ir melstis, tada mūsų tikėjimas pralaimės. Šis dokumentas gimė iš tikėjimo į Dievą, kuris yra visų Tėvas, Taikos Tėvas ir smerkia bet kokį naikinimą, bet kokį terorą, nuo pat pirmojo teroro akto istorijoje, kurį įvykdė Kainas. Tai dokumentas, kuris buvo kuriamas beveik metus, keliaudamas pirmyn ir atgal, lydimas maldos... Jis palengva brendo slaptoje, kad netaptų per anksti gimusiu kūdikiu“, – sakė popiežius.

Savo mintis apie deklaraciją popiežius Pranciškus papildė atsakydamas į kitą klausimą, kurį uždavė italų dienraščio „La Stampa“ atstovas: kokios bus šio veiksmo pasekmės? Ar, kaip mano dalis katalikų, musulmonai nepasinaudojo popiežiumi, neinstrumentalizavo jo?

„Ne vien musulmonai! Man priekaištauja, kad leidžiuosi būti instrumentalizuojamas visų, taip pat žurnalistų! Tai darbo dalis“, – juokdamasis pasakė Pranciškus. – „Tačiau vieną dalyką noriu pridurti. Aiškiai pakartoju: iš katalikiškos perspektyvos šis dokumentas nei milimetro nenutolo nuo Vatikano II Susirinkimo. Pastarasis keletą kartų yra ten cituojamas. Dokumentas yra sukurtas Vatikano II Susirinkimo dvasioje“.

Popiežius patikslino, kad prieš priimdamas galutinį sprendimą, jog dokumentas jau parengtas, paprašė jį peržiūrėti keletą teologų, taip pat popiežiaus namų teologą, kuris yra dominikonas ir gavo jų pritarimą..

„Jei kažkas jaučiasi blogai, aš suprantu, tai nėra kasdienis dalykas ir nėra žingsnis atgal. Tai žingsnis pirmyn, tačiau šiam žingsniui jau penkiasdešimt metų, tai tas pats II Susirinkimas, kuris turi vystytis toliau. Istorikai sako, kad  Susirinkimui reikia šimto metų, kol suleidžia šaknis Bažnyčioje. Esame pusiaukelėje. Ir tai gali trikdyti“, – tęsė popiežius, pridūręs, jog taip atsitiko ir jam, kai pamatęs vieną formuluotę suabejojo, ar ji saugi, o vėliau paaiškėjo, kad tai Susirinkimo žodžiai. Ir islamo pasaulyje yra daug nuomonių, taip pat daugiau ar mažiau radikalių. Tačiau tai procesas, kurio rezultatai bręsta palengva, kaip gėlės ar vaisiai.

Kito italų dienraščio „Il Messaggero“ žurnalistei pasiteiravus apie tai, ar nevertėjo labiau pabrėžti krikščionių persekiojimo, popiežius atsakė, jog dokumente siekta kalbėti apie draugystę ir vienybę. Iš kitos pusės, jame netrūksta ekstremizmo ir prievartos pasmerkimo. Apie smurtą prieš krikščionis, priminė popiežius, jis kalbėjo daug kartų kitomis progomis. Be to, pridūrė jis, kai smurtas paliečia krikščionis, jis turi pasekmių ir musulmonams. Popiežius atsiminė vieną skaudų epizodą Lesbo saloje. Jį jam papasakojo musulmonas, trijų vaikų tėvas, kuris buvo susituokęs su krikščione. Kai jie pakliuvo į „Islamo valstybės“ ekstremistų rankas, jie pareikalavo jos atsiversti į islamą, o moteriai atsisakius, nužudė ją vyro akivaizdoje, jis buvo labai sukrėstas. Dokumente labai griežtai smerkiamas smurtas, kurį bandoma grįsti religija.

Viename iš klausimų buvo priminta, jog Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ priede „Moterys, Bažnyčia, pasaulis“ paliesta moterų vienuolių išnaudojimo tema. Yra liudijimų apie patirtus piktnaudžiavimus galia, taip pat seksualinius piktnaudžiavimus.

Atsakydamas į šį klausimą popiežius Pranciškus visų pirma pastebėjo, kad tai kultūrinė problema žmonijos lygiu: moteris vis dar yra tarsi „antros klasės“ žmogus. Šiuo požiūriu žmonijai dar reikia subręsti. Panašiai Bažnyčioje buvo dvasininkų, kunigų ir vyskupų, vienose kultūrose daugiau, kitose mažiau, kurie piktnaudžiavo galia, leido atsirasti ekonominei korupcijai, lytiniam išnaudojimui, seserų vienuolių laisvės apribojimui.

Pasak popiežiaus, dedamos pastangos tai nutraukti. Yra užvesta bylų dvasininkams. Šis darbas turi būti tęsiamas toliau, nes nėra taip, kad problema išnyksta savaime ją suvokus. Drąsų pavyzdį parodė jo pirmtakas Benediktas XVI – pirma kaip kardinolas, po to kaip popiežius.

„Jis tai pradėjo. (...) Aš noriu eiti toliau. Buvo tokių atvejų, dažniausiai naujose bendruomenėse, kai kuriuose regionuose jų buvo daugiau. Taip atsitiko. Šią problemą sprendžiame“, – pabrėžė popiežius. (RK / Vatican News

2019 vasario 05, 19:15