Popiežius: liturgija – ne vieta ideologiniam susipriešinimui

Sveikindamas juos popiežius pirmiausiai paminėjo šiemet sukankančią 50 metų sukaktį nuo šios kongregacijos įkūrimo. Popiežius šv. Paulius VI 1969 m. gegužės 8 d. įkūrė Congregatio pro Cultu Divino, kad ji prižiūrėtų Vatikano II Susirinkimo pradėtos liturginės reformos eigą. Iš pradžių pagal Susirinkimo tėvų nurodytus kriterijus kongregacija parengė naujas liturgines knygas, kad Dievo tauta galėtų  aktyviai, sąmoningai ir pamaldžiai dalyvauti Kristaus slėpiniuose. Bažnyčios maldos tradicijai reikėjo atnaujintų išraiškos formų, kurios neatmestų per šimtmečius puoselėtų lobių, bet atrastų jų pirmapradį grožį, sakė popiežius.

„Žinome, jog negana vien pakeisti liturgines knygas, kad būtų pagerinta liturgijos kokybė“, – pridūrė Šventasis Tėvas. „Jei norime, kad šlovinimas patiktų Dievui, turime visų pirma atnaujinti savo širdis“. Čia, pasak Pranciškaus, atsiskleidžia liturginio ugdymo svarba, ugdymo, kuriam ir skirta šiemetinė Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos plenarinė sesija.

Liturgija – tai susitikimo su Viešpačiu ir su broliais bei seserimis patirtis, dėl to joje neturėtų būti nei ideologinės poliarizacijos, nei neatsakingos improvizacijos, sakė popiežius. „Liturgija – tai ne saviveiklos vieta, bet vieta, kurioje matome gyvą Bažnyčios bendrystę. Maldos ir gestai išreiškia ne pavienių asmenų „aš“, bet visų liturgijos dalyvių „mes“, realią bendrystę, vieningą bendruomenę. Jei ilgimės senų tendencijų arba atkakliai peršame naujas, kyla grėsmė šališką požiūrį primesti visiems, savąjį „aš“ supriešinti sui Dievo tauta, abstraktumą – su konkretumu, ideologiją – su bendryste, o galiausiai ir supasaulėjimą – su dvasingumu.“  (JM / VaticanNews)