Popiežius Pranciškus Popiežius Pranciškus 

Popiežiaus laiškas JAV vyskupams: ne teisintis, bet atsiversti

Popiežius Pranciškus parašė laišką Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupams, sausio 2–8 dienomis dalyvaujantiems rekolekcijose, kurioms vadovauja popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa.

Laiško pradžioje popiežius primena susitikimą su JAV vyskupų konferencijos vadovais rugsėjo mėnesį, kurio metu jis pasiūlė, kad visi šalies vyskupai atliktų rekolekcijas ir melsdamiesi pamąstytų, kaip išvesti Bažnyčią iš dabartinės prarasto pasitikėjimo krizės. Popiežius rašo, kad šiomis dienomis jis nori būti kartu su vyskupais, dėl to ir siunčia jiems laišką su savo pastabomis ir pasiūlymais.

„Tarp jūsų yra ne taip! Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas“ (Mk 10, 43-44), primena popiežius evangelisto Morkaus užrašytus Kristaus žodžius, kuriais jis nutildė pirmųjų vietų užsigeidusius apaštalus.

Evangelija neslepia, kad nuo pat pradžių krikščionių bendruomenėje buvo įtampų ir nesusipratimų. Niekas negali manyti, kad sunkumai jo niekada nepalies, tačiau mes visi, kaip bendruomenė, privalome budėti, kad ištikus sunkumams mūsų sprendimai, pasirinkimai, veiksmai ir ketinimai būtų kuo mažiausiai jų sąlygojami, kad sugebėtume daryti tai, kas patinka Viešpačiui. Daug įvairių dalykų gali mums atrodyti naudingi, geri ir būtini, tačiau ne visi turi „Evangelijos skonį“. Turime būti atsargūs, kad gydymas nebūtų blogesnis už ligą. Dėl to reikia išminties, maldos, įsiklausymo ir broliškos bendrystės.

Pastaruoju laiku Bažnyčią Jungtinėse Valstijose sukrėtė skandalai, kurie pakirto pasitikėjimą ja. Daug žmonių nukentėjo nuo piktnaudžiavimo sąžine ir valdžia, nuo seksualinio išnaudojimo, kuriais nusikalto dvasininkai, vienuoliai, tikintieji pasauliečiai. Sunkus kryžius prislėgė nukentėjusiųjų šeimas ir visą Dievą tautą. Nuodėmės ir nusikaltimai labai pakenkė Bažnyčios patikimumui, o bandymai jų nepripažinti ar juos slėpti dar labiau pagilino nepasitikėjimą ir nusivylimą. Nuodėmės ir nusikaltimai, taip pat jų atgarsiai bažnytinėje, socialinėje ir kultūros sferose, skaudžiai sužeidė tikinčiųjų širdis ir paliko gilius pėdsakus.

Siekiant atkurti pakirstą pasitikėjimą reikia ne dekretų ar naujų komisijų, ne naujos personalo politikos, tarsi mes būtume „evangelizavimo įmonės“ vadovai, bet visų pirma atsivertimo mūsų mąstysenoje, maldoje, valdžios ir pinigų tvarkyme, taip pat mūsų tarpusavio santykiuose ir bendravime su pasauliu. Jei to aiškiai ir ryžtingai nepadarysime, visos mūsų pastangos bus tik savisauga ir gynyba, nepadės Bažnyčiai būti pasitikėjimo verta liudytoja, ji bus tik „žvangantis varis ir skambantys cimbolai“ (1 Kor 13, 1). Pasitikėjimą laimėti galime tik būdami vieningi, suvokdami savo ribas ir nuodėmingumą, skelbdami būtinumą atsiversti.

Jei suvoksime save kaip nuolat atsiverčiančius nusidėjėlius, sukrėstus to, kas įvyko, ir dėl to liūdinčius, sugebėsime atkurti meilės ryšius su mūsų  tikinčiaisiais. Tai, pasak popiežiaus, saugos nuo bejausmio atsiribojimo ir padės geriau įsisąmoninti padarytos žalos mastą. Įsijautimas į tai, ką jaučia nusivylusi Dievo tauta, mums padės vykdyti dvasinės tėvystės pašaukimą vengiant ir banalių atsakymų į skaudžius klausimus ir gynybinės laikysenos.

Jei liausimės kitiems priekaištavę, jei nemenkinsime ir nekaltinsime, jei nemurmėsime ir nešmeišime, jei pamaldžiai ir su gėda pripažinsime savo ribotumą ir nuodėmes, jei norėsime dialogo, jei kalbėsimės ir sieksime suprasti – visa tai padės mums surasti evangelinius kelius į susitaikinimą ir atkurti patikimumą, kurio iš mūsų reikalauja Dievo tauta ir mums suteikta misija. Tai bus įmanoma, jei liausimės vertę kitiems tai, dėl ko mes esame pasimetę ir nelaimingi.

Tikinčioji Dievo tauta ir Bažnyčios misija jau labai daug, per daug prisikentėjo dėl piktnaudžiavimo valdžia ir sąžine, seksualinio išnaudojimo, taip pat dėl nevykusio dorojimosi su šiais nusikaltimais. Nebloginkime padėties savo nevienybe ir bandymais vieni kitus diskredituoti, rašo popiežius. Pakelkime akis į tai, kas svarbiausia, nusimeskime viską, kas nepadeda skelbti Jėzaus Kristaus Evangelijos. Patikimumo sąlyga yra pasitikėjimas, o pasitikėjimą kuria kasdieninis ir nuoširdus, nuolankus ir neatlyginamas tarnavimas visiems.

Brangieji broliai, baigia savo laišką popiežius, perduodu jums šias mintis, vienydamasis su jumis šiomis dvasinių pratybų dienomis. Meldžiuosi už jus ir prašau: ir jūs melskitės už mane.  (JM / VaticanNews)

2019 sausio 04, 12:56