Paieška

Popiežius Pranciškus Popiežius Pranciškus 

Popiežius: Brolybė – taikos sąlyga globalizuotam pasauliui

Taika yra didelio politinio projekto, kuris remiasi abipuse žmonių atsakomybe ir vienų nuo kitų priklausomybe vaisius. Taika taip pat yra iššūkis, kuris prašosi būti priimamas vis iš naujo, diena po dienos.

2019 metai prasidėjo Pasauline taikos diena. Popiežius Pasaulinės taikos dienos žinioje paragino siekti, kad politika tarnautų taikai.

Taika panaši į viltį, apie kurią kalba poetas Charles Péguy, – taika yra kaip gležnas daigas, bandantis prasiveržti pro smurto akmenis. Gerai žinome, jog valdžios siekimas bet kokia kaina priveda prie piktnaudžiavimo ir neteisingumo. Politika yra pamatinė priemonė žmogaus pilietiškumui ir darbui kurti, tačiau kai ją vykdantieji jos nepriima kaip tarnystės visai žmonijai, ji gali tapti prievartos, atskyrimo ir net griovimo įrankiu. Jėzus sako: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ (Mk 9, 35).

Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie bendrųjų namų statybos į ją atnešdamas savo akmenį. Tikroji politika, paremta teise ir lojaliu veikėjų dialogu, atsinaujina iš įsitikinimo, jog kiekviena moteris, kiekvienas vyras ir kiekviena žmonių karta slepia savyje pažadą, galinį sužadinti naują santykių, intelektinę, kultūrinę ir dvasinę energiją. Niekuomet nebūna paprasta išgyventi tokio pobūdžio pasitikėjimą, nes žmonių santykiai sudėtingi. Iš tiesų, šiais laikais mus veikia nepasitikėjimo dvasia, kuri pasireiškia ir politikoje per užsidarymo ženklus ir nacionalizmą, keliančių abejonių dėl brolybės, kurios taip reikia mūsų globalizuotam pasauliui. Šiandien kaip niekad reikia besidarbuojančių vardan taikos, kurie būtų tikri Dievo Tėvo, tetrokštančio visos žmonijos šeimos gėrio ir laimės, pasiuntiniai ir liudytojai.

Politinė funkcija ir atsakomybė yra nuolatinis iššūkis visiems, kuriems pavedamas įgaliojimas tarnauti savo kraštui, apginti visus jame gyvenančius ir darbuotis taip, kad būtų užtikrintos teisingos ir geresnę ateitį suteiksiančios sąlygos. Jei ji įgyvendinama iš esmės gerbiant asmens gyvenimą, laisvę, orumą, tuomet politika tikrai gali tapti didinga meilės forma.

Popiežius Pranciškus priminė savo pirmtako popiežiaus Benedikto XVI pasisakymą, jog politika, kai yra veikiama ir palaikoma krikščioniškos artimo meilės, prisideda prie visuotinio Dievo miesto kūrimo, į kurį linksta visa žmonijos šeimos istorija. Tai ištisa programa, kurią gali išpažinti visi politikai, trokštantys darbuotis vardan žmonijos šeimos gerovės praktikuodami tas žmogiškąsias vertybes, kurios priklauso nuo geros politikos veiksmų: teisingumą, lygybę, kitų pagarbą, sąžiningumą, nuoširdumą, ištikimybę.

Pasaulinės taikos dienos žinioje „Gera politika tarnauja taikai“ popiežius pasiūlė vietnamiečio ganytojo, prieš daugiau kaip dešimtmetį Romoje mirusio kardinolo François-Xavier Nguyen Van Thuan aštuonis „Politiko palaiminimų“ punktus:

Palaimintas politikas, giliai suprantantis ir sąžiningai suvokiantis savo vaidmenį.

Palaimintas politikas, kurio asmuo atspinti pasitikėjimą.

Palaimintas politikas, kuris darbuojasi dėl bendro gėrio, o ne savo asmeninio intereso.

Palaimintas politikas, išliekantis ištikimai nuoseklus.

Palaimintas politikas, kuriantis vienybę.

Palaimintas politikas, įsipareigojęs vykdyti radikalias permainas.

Palaimintas politikas, gebantis klausyti.

Palaimintas politikas, kuris nebijo.

Esame įsitikinę, parašė žinioje popiežius Pranciškus, kad geroji politika yra taikos tarnystė: ji gerbia ir ugdo pamatines žmogaus teises, kurios kartu yra ir įpareigojimas vienų kitiems, kad tarp dabartinės kartos ir būsimųjų kartų būtų nutiestas pasitikėjimo ir pripažinimo ryšys.

Taika yra didelio politinio projekto, kuris remiasi abipuse žmonių atsakomybe ir vienų priklausomybe nuo kitų, vaisius. Taika taip pat yra iššūkis, kuris prašosi būti priimamas vis iš naujo, diena po dienos. Pasak popiežiaus, taika yra širdies ir sielos atsivertimas. Galima visai paprastai atpažinti tris neatskiriamus vidinės ir bendruomeninės taikos matmenis:

„Būti taikoje su savimi, atmetant užsispyrimą, pyktį, nekantrumą, o šv. Pranciškaus Salezo patarimu, „būnant švelnesniais su savimi“, kad „taptume švelnesniais su kitais“.

„Būti taikoje su kitu – artimu, bičiuliu, svetimšaliu, varguoliu, kenčiančiu, pasiryžti susitikti su juo ir išklausyti, kokią jo žinią“.

„Būti taikoje su kūrinija, iš naujo vėl atrasti Dievo dovanos kilnumą ir visų mūsų, kaip pasaulio gyventojų ir piliečių, jos ateities veikėjų, atsakomybę“, – rašė Šventasis Tėvas 2019 metų Pasaulinės taikos dienos žinioje.

Popiežius Pranciškus Kalėdų žinioje taip pat palinkėjo brolybės 2019 metais – „visų tautų ir kultūrų žmonių brolybės. Brolybės tarp žmonių, kurių įsitikinimai skirtingi, bet jie sugeba vieni kitus gerbti ir išklausyti. Brolybės tarp skirtingas religijas išpažįstančių žmonių“, nes „Dievas yra gerasis Tėvas ir mes visi esame broliai.“ (SAK / Vatican News)

2019 sausio 02, 15:33