Gyvybės akademijai – 25 metai. Popiežiaus laiškas jos prezidentui

Vasario 11 d. sukaks 25 metai nuo Popiežiškosios gyvybės akademijos įkūrimo. Šia proga popiežius Pranciškus parašė laišką „Humana communitas“, adresuotą dabartiniam akademijos prezidentui arkivysk. Vincenzo Paglia.

Popiežiškąją gyvybės akademiją įkūrė šv. Jonas Paulius II 1994 m. vasario 11 d. ir pirmuoju jos vadovu paskyrė pasaulinio garso prancūzą genetiką Jérôme’ą Lejeune’ą (1926-1994). Akademijai buvo suteikta užduotis padėti Bažnyčiai ginti žmogaus gyvybės kilnumą ir neliečiamumą, ieškoti atsakymų į klausimus, kuriuos verčia kelti mokslo ir technologijų pažanga bei visuomenės gyvenimo kaita. 2016 m. popiežius Pranciškus įvedė keletą pakeitimų, buvo praplėstas akademijos tyrinėjamos tematikos spektras, taip pat pertvarkyta akademijos sudėtis. Šiuo metu jai priklauso 151 narys – 45 akademikai, 88 akademikai-korespondentai, 4 garbės nariai ir 14 jaunųjų akademikų.

Popiežiaus Pranciškaus laišką, skirtą Popiežiškosios gyvybės akademijos 25-osioms metinėms, antradienio rytą Šventojo Sosto spaudos centre pristatė dabartinis Akademijos prezidentas arkivysk. Vincenzo Paglia.

Kalbėdamas Vatikane akredituotiems tarptautinės žiniasklaidos atstovams, arkivyskupas pirmiausiai atkreipė dėmesį į šio proginio dokumento pavadinimą „Humana communitas“ („Žmonių bendruomenė“). Jis išreiškia akademijai suteiktą užduotį matyti platų spektrą problemų, kurios iškyla žmonijos šeimos, atsakingos už save ir savo bendrus namus gyvenime. Pasak arkivyskupo Paglia, popiežius siūlo praplėsti ir paties termino „gyvybė“ semantinį lauką. Žodis „gyvybė“ neturi būti suprantamas nei pernelyg siaurai, nei kaip visuotinė abstrakti sąvoka. Šiame kontekste „gyvybė“ – tai žmogus su savo istorija, tai visa žmonijos šeima su visais vidiniais ryšiais.

Popiežius Pranciškus rašo apie žmoniją siejančių tarpusavio brolybės ryšių atsipalaidavimą. Modernybė neištesėjo žmonijai duoto pažado sukurti pasaulyje visuotinę brolybę. Kaip tik priešingai – visur matome susilpnėjusius brolybės ryšius. Dėl to krikščionys turi pareigą dalytis su pasauliu ta brolybe, kurią ugdo tikėjimas į Dievą. Krikščionybės skelbiamas humanizmas neturi būti uždarytas siauroje bažnytinėje aplinkoje, bet turi įkvėpti pilietinę bendruomenę, turi motyvuoti visus visuomenės narius siekti darnesnio ir broliškesnio sambūvio.

Dėl bendros žmogiškosios vizijos stokos šiandien pasaulyje dažnai tenka matyti paradoksą, kad mokslo ir technikos pažanga, turinti savyje potencialą pakelti bendrą gyvenimo lygį, pagerinti visų žmonių gyvenimo sąlygas, iš tiesų tik didina skirtumus ir nelygybę. Bendros žmogiškosios vizijos ir naujos atsakomybės reikalauja biotechnologijų ir informatikos plėtra. Globalizacijos procesai dar labiau išryškino gyvenimo sąlygų ir sveikatos apsaugos būklės priklausomybę nuo socialinių ir ekologinių veiksnių. O tai, savo ruožtu, kelia teisingumo klausimą, reikalauja naujų nacionalinių ir tarptautinių politikų. Reikia rimtai pamąstyti apie žmogaus teises, apie teisingą jų interpretaciją, deramą teisių ir pareigų balansą.

Prieš žmoniją atsiveriančios vis naujos galimybės turi būti naudojamos žmogaus asmens orumo gynimui ir bendrojo gėrio ugdymui. Pasaulyje vykstanti pažanga neturi redukuoti humaniškumo, juo labiau negalima leisti, kad technokratinė utopija išstumtų žmogaus atsakomybę.

Popiežius ragina Gyvybės akademiją drąsiai ir išradingai žengti į mokslo ir technologijų teritoriją, dėmesingai ir įžvalgiai apmąstyti joje vykstančius procesus ir naujoves. Tokia analizė reikalinga, kad turėtume vertinimo kriterijus, padedančius siekti kiekvieno asmens ir visų pasaulio tautų gerovės.

Popiežiškosios gyvybė akademijos prezidentas arkivysk. Vincenzo Paglia, pristatydamas popiežiaus Pranciškaus laišką, atkreipė dėmesį ir į jo pasirašymo datos simboliką. Šventasis Tėvas laišką pasirašė sausio 6-ąją – Viešpaties Apsireiškimo iškilmės dieną. Šią dieną minimi trys išminčiai simbolizuoja tautų santarvę, neužsidarymą savyje, atvirumą kitiems. Jie taip pat simbolizuoja žmogiškojo pažinimo ir paieškų kryptį – žmogus trokšta Dievo, Dievas yra žmogaus tikslas. Galiausiai, trys karaliai įkūnija visų laikų mokslo žmones: jie stebi gamtą, skaito gyvybės ženklus, nesileidžia įtraukiami į Erodo intrigas, savo turtus dovanoja Betliejaus Kūdikiui, dangaus ir gyvybės Viešpačiui.  (JM / VaticanNews)

2019 sausio 15, 16:17