Paieška

Vatican News
Dievo Motinos iškilmės šv. Mišios šv. Petro bazilikoje Dievo Motinos iškilmės šv. Mišios šv. Petro bazilikoje  (Vatican Media)

Dievo Motinos iškilmės homilija: „Stebėkimės!“

„Visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu“ (Lk 2, 18). Stebėtis – tam esame kviečiami šiandien, baigiantys Kalėdų oktavą, vis dar žvelgiantys į dėl mūsų gimusį Kūdikį, skurdų viskuo ir turtingą meile. Nuostaba – tokio nusiteikimo reikia metų pradžioje, nes gyvenimas yra dovana, kuri mums duoda galimybę viską pradėti iš naujo“, – sakė popiežius Pranciškus, pirmąją 2019 metų dieną šv. Petro bazilikoje vadovaudamas Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės Mišioms.

Šiandien taip pat stebimės Dievo Motina: Dievas yra mažas vaikas rankose moters, kuri maitina savo Kūrėją. Jie atrodo tarsi viena. Ir toks yra, anot Pranciškaus, šios iškilmės slėpinys, keliantis begalinę nuostabą: Dievas visam laikui susisaistė su žmonija. Dievas ir žmogus visada yra kartu. Štai geroji naujiena metų pradžiai: Dievas nėra tolimas valdovas, kuris vienas gyvena danguje, bet įsikūnijusi Meilė, gimęs kaip ir mes iš motinos, kad būtų brolis kiekvienam. Nuo kelių savo motinos, kuri yra ir mūsų motina, jis išlieja ant žmonijos naują švelnumą. Ir mes galime geriau suprasti dievišką meilę, kuri yra ir tėviška, ir motiniška, tarsi motinos, kuri visada tiki savo vaikais ir niekada jų neapleidžia. Dievas-su-mumis myli mus nepriklausomai nuo mūsų klaidų, nuodėmių, elgesio. Dievas tiki žmonija, kurioje  kaip pirma ir neprilygstama išsiskiria jo Motina.

„Metų pradžioje prašykime ją nuostabos malonės priešais netikėtumų Dievą. Atnaujinkime tą pradžios nuostabą, kai mumyse gimė tikėjimas. Dievo Motina mums padeda: Theotokos, kuri pagimdė Viešpatį, gimdo ir mus Viešpačiui. Ji yra motina ir vaikuose gimdo tikėjimo nuostabą. Gyvenimas, kaip ir tikėjimas, be nuostabos tampa pilkas, monotoniškas“, – tęsė Šventasis Tėvas, pasak kurio ir Bažnyčiai reikia nuolatinės nuostabos, kad ji išliktų gyvojo Dievo buveine, Viešpaties sutuoktine ir vaikus gimdančia Motina, o ne vien gražiu praeities muziejumi.

Popiežius Pranciškus paragino „leistis būti regimiems“, „leistis būti apkabintiems“ ir „leistis paimamiems už rankos“.

Pasak jo, sunkiais momentais, susimazgius gyvenimui, žvelgiame į Dievo Motiną. Tačiau gera ir mums patiems leistis būti jos matomiems. Nes kai ji žvelgia į mus, mato ne nusidėjėlius, o vaikus. Jos akys yra „pilnos malonės“, atspindi Dievo grožį, atspindi rojų, apšviečia kiekvieną tamsumą, uždega viltį. Jos žvilgsnis mums sako: „Brangūs vaikai, drąsos, čia aš, jūsų motina!“

„Šis motiniškas žvilgsnis, teikiantis pasitikėjimą, padeda augti tikėjime. Tikėjimas yra ryšys su Dievu, kuris apima visą asmenį ir kurio išsaugojimui reikia Dievo Motinos. Jos motiniškas žvilgsnis leidžia mums save regėti kaip mylimus vaikus Dievą tikinčioje tautoje, mylėti vienas kitą nepaisant ribų ir skirtingų požiūrių“, – sakė popiežius. Kai tikėjime yra vietos Dievo Motinai, niekada iš akių nepametamas centras – Viešpats, nes Marija visada rodo ne į save, bet į Jėzų, nrpamirštami ir broliai, nes Marija yra Motina.

Mums reikia Motinos žvilgsnio ir motinų žvilgsnio, pabrėžė Šventasis Tėvas. Nes ateitis be motiniško žvilgsnio yra neaiški. Galbūt ji atneš daugiau pelno, tačiau nebeįžvelgs žmonėse vaikų. Galbūt bus daugiau uždarbio, tačiau ne visiems. Galbūt gyvensime tuose pačiuose namuose, bet ne kaip broliai. Žmogiškos šeimos pagrindas yra motinos. Pasaulis, kuriame motiniškas švelnumas yra vien sentimentas, galbūt bus turtingas daiktų, tačiau be ateities.

„Leiskimės būti apkabinami“, – tęsė Pranciškus. Dievo Motina, anot jo, viską saugo širdyje, viską apkabina, gerus ir priešiškus dalykus. Apie viską svarsto, viską atneša Dievui. Jos širdyje kiekvieno iš mūsų gyvenimas: ji trokšta apkabinti visas mūsų situacijas ir atiduoti jas Dievui.

Motinos apkabinimas yra reikalingas šiandien, kai rizikuojame prarasti kryptį fragmentiškame gyvenime. Aplink tiek daug išsibarstymo ir vienatvės. Pasaulis vis labiau sujungtas, bet vis mažiau vieningas. Marija yra vaistas nuo vienatvės ir subyrėjimo. Leiskime jai mus paguosti ne vien žodžiais, bet ir apkabinimu.

„Paimk mus už rankos, Marija“

„Leiskime, kad mus paimtų už rankos “, – paragino Šventasis Tėvas. Motinos, anot jo, moka paimti savo vaikus už rankos ir įvesdinti į gyvenimą. Tačiau šiandien tiek daug vaikų, kurie eidami vieni, praranda kryptį, mano, jog yra stiprūs, bet pasimeta, tiki, kad yra laisvi, bet tampa vergais.

„Kiek daug, pamiršusių motinišką meilę, gyvena pikti ir viskam abejingi. Kiek daug, deja, į viską ir visus reaguoja nuodingai ir piktavališkai. Būti blogiems kartais atrodo stiprybės požymis. Tačiau tai tik silpnumas. Mums reikia išmokti iš motinų savęs dovanojimo herojiškumo, gailestingumo stiprybės, ramumo išminties“, – sakė popiežius. Jei Dievui reikėjo Motinos, tai dar labiau jos reikia mums. Ir pats Jėzus nuo kryžiaus, o ne kažkuriuo kitu metu, mums ją davė. „Štai tavo motina“ (Jn 19,27) – šie žodžiai yra skirti kiekvienam mokiniui. Dievo Motina nėra „laisvas pasirinkimas“: turime ją priimti gyvenime. Ji yra Taikos karalienė, kuri įveikia blogį, veda gėrio keliais, gražina vienybę tarp vaikų, kuriuos moko atjautos.

„Paimk mus už rankos, Marija. Įsikibę į tave įveiksime siauriausius istorijos posūkius. Vesk mus už rankos į mus vienijančių saitų atradimą. Suburk visus po savo apsiaustu, tikrosios meilės švelnume, kuriame atgimsta žmonijos šeima: „Tavo apgynimo šaukiamės, Šventoji Dievo Gimdytoja““, – meldė Pranciškus. (RK / Vatican News)

2019 sausio 01, 12:51