Giovanni Battista Montini 1937 m. Giovanni Battista Montini 1937 m. 

Šv. Paulius VI: „Darome viską, kad brangioji lietuvių tauta išlaikytų tikėjimą“

2018 spalio 14 dieną popiežius Pranciškus paskelbė septynis naujus Bažnyčios šventuosius, kurių vienas popiežius – Romos vyskupas Paulius VI. Baigiantis metams kviečiame pasiklausyti šv. Pauliaus VI kalbos vienoje audiencijoje Romos lietuviams 1965 metais, kurioje jis užtikrino: „Darome viską ką galime, kad brangioji lietuvių tauta išlaikytų tikėjimą ir kad jos ryšys su šventojo Petro sostu darytųsi vis tampresnis“.

Šv. Paulius VI – Giovanni Battista Montini – po daugiau kaip trisdešimties kunigystės ir maždaug tiek pat tarnystės Vatikane metų buvo išrinktas ir konsekruotas vyskupu. Iki mirties 1978 metais jis 24 metus ėjo ganytojo pareigas Milane ir paskui Romoje. Tiek tarnystėje Vatikano valstybės sekretoriate, tiek Romos vyskupo soste šv. Pauliaus VI – Giovanni Battista Montini – rūpinosi taip pat Lietuvos Bažnyčios klausimais, ypač karo ir pokario metu, kai Vatikano ryšiai su Lietuva ir jos ganytojais buvo nutraukti.

Būdamas Vatikano valstybės sekretoriato įgaliotinis bendriesiems reikalams Giovanni Battista Montini 1940 metais priėmė Lietuvos diplomato Stasio Girdvainio prašymą Vatikano radijuje įsteigti programą lietuvių kalba. Būdamas popiežiumi 1970 metais jis parėmė užsienio lietuvių vyskupų projektą įkurti lietuvišką koplyčią prie apaštalo šv. Petro kapo Vatikano bazilikos kriptoje. Keletą mėnesių prieš mirtį 1978 metais, jis buvo pirmas popiežius lietuviškai pasveikinęs su Velykomis.

Vatikano radijo lietuvių laidoje prieš 40 metų buvo atkreiptas dėmesys, kad „tie keli lietuviški žodžiai iš Šventojo Tėvo lūpų, radijo ir televizijos bangomis nuskambėję į visą pasaulį, buvo didžiai reikšmingi“, nes „visiems priminė Lietuvą“, kuri tuomet „kentėjo ir kovojo dėl savo tikėjimo, dėl laisvės ir pagrindinių žmogaus teisių“.

Tai nebuvo vienintelės popiežiaus šv. Pauliaus VI gerumo lietuviams ir atidumo lietuvių reikalams išraiškos.

Susirūpinęs pasaulyje išsklaidytų ir toli nuo tėvynės gyvenančių tūkstančių lietuvių katalikų šeimų pastoracija, Paulius VI 1964 metais paskyrė marijonų vienuolį t. Pranciškų Brazį vyskupu užsienio lietuvių pastoracijai, o jam po pusantrų metų nelauktai mirus, 1969 m. įpėdiniu paskyrė kun. Antaną Deksnį ir jį nominavo vyskupu.

Vyskupo Pranciškaus Brazio konsekravimo išvakarėse, 1965 metų vasario 13 dieną, popiežius šv. Paulius VI priėmė audiencijoje naująjį vyskupą, kuris dar tais pačiais metais dalyvavo paskutinėje Vatikano II Susirinkimo sesijoje, jam ir jį lydintiems iškilmės dalyviams pasakė ilgą ir nuoširdžią kalbą, kurioje be kita ko apgailestavo negalįs į susirinkusius kreiptis lietuviškai.

Šv. Paulius VI  kalboje prisiminė buvusius Šventojo Sosto nuncijus Lietuvoje Bartoloni ir Centozą, savo asmenines pažintis su lietuviais savo ankstesnės diplomatinės tarnybos metu, priminė lietuvių nepriklausomo gyvenimo laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo ir lietuvių tautą ištikusią tragediją.

„Su lietuviais susitinkame ne taip dažnai, bet dažnai mes juos prisimename ir meldžiamės už juos. Ne žodžiai yra svarbiausias dalykas, bet širdis. Jūsų kilni tauta yra labai artima mūsų tėviškai širdžiai. Mes prisimename visų pirma mylimuosius sūnus, kurie tėvynėje su didžia meile pasilieka ištikimi mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, nepaisydami didžiausių kliūčių ir nebijodami didžiausių aukų. Mus guodžia ta mintis, kad šie mūsų sūnūs, ištikti tokių išbandymų ir skausmų, vis dėl to gina tas dideles dvasines vertybes, kurių iš jų širdies nepajėgs išplėšti jokia žemiška jėga: tie bandymai tik dar labiau sustiprino jų nepalaužiam tikėjimą ir jų sūnišką, šventą ir besąlyginį prisirišimą prie Apaštalų Sosto ir Kristaus vietininko“.

„Tos su niekuo nepalyginamos ir uoliai ginamos dvasinės vertybės jiems suteikia jėgos nugalėti visas kliūtis ir pakelti visokį skausmą. Mes darome viską, ką tik galime, kad brangioji lietuvių tauta išlaikytų tikėjimą ir kad jos ryšys su šventojo Petro sostu darytųsi vis tampresnis. Mes be paliovos meldžiamės už mylimuosius savo sūnus Lietuvoje ir norėtume kiekvienam iš jų asmeniškai padėti, norėtume kiekvieną iš jų asmeniškai paskatinti į gera ir padrąsinti herojiškoje ištikimybėje, išpažįstant katalikų tikėjimą. Visuose jų varguose juos telaimina gerasis Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, visokios paguodos ir gailestingumo Viešpats“.

Šv. Paulius VI „aistringai liudijo sekimo Jėzumi grožį ir džiaugsmą. Jis, kaip ir Susirinkimas, kurio buvo sumanus vairininkas, šiandien mus dar kartą kviečia gyventi pagal mūsų bendrą pašaukimą, kuris yra visuotinis šventumo pašaukimas“, pasakė popiežius Pranciškus spalio 14 dieną skelbdamas popiežius Paulių VI šventuoju. Šv. Pauliaus VI liturginis minėjimas švenčiamas jo gimtadienį, rugsėjo 26 dieną. (SAK / Vatican News)

2018 gruodžio 28, 16:23