Pirmadienį pristatoma knyga-interviu su popiežiumi
Knygą-interviu La fuerza de la vocación. La vida consagrada hoy (Pašaukimo jėga. Pašvęstasis gyvenimas šiandien) parengė Ispanijos klaretinų kongregacijos leidykla. Tuo pačiu metu knyga pasirodys ispaniškai ir kitomis devyniomis kalbomis, įskaitant kinų kalbą.
Knyga apie pašvęstąjį gyvenimą – tai į 120 puslapių leidinį sudėtas ispano vienuolio klaretino, kunigo ir misionieriaus Fernando Prado pokalbis su popiežiumi Pranciškumi. Popiežius knygos sudarytoją buvo priėmęs savo rezidencijoje, Vatikano Šv. Mortos namuose, šių metų rugpjūčio 9 d. ir su juo kalbėjosi keturias valandas.
Pašauktieji gyventi Dievui pašvęstą gyvenimą yra neišrankūs, didelių pretenzijų neturintys asmenys, sako Pranciškus. Jiems pašvęstasis gyvenimas yra ne kas kita kaip kasdieninis liudijimas ir malda. Taip ir turi būti, jei norime išvengti didžiųjų pašvęstojo gyvenimo priešų – klerikalizmo ir savo pašaukimo pavertimo ideologija.
Pasak popiežiaus, klerikalizmas yra viena rimčiausių Bažnyčios bėdų ir daugelio kitų problemų priežastis. Klerikalizmas slypi ir už šiandien didelio atgarsio sulaukiančios lytinių nusikaltimų problemos. Šios didelės blogybės priežastis yra ne tik nepakankamai dėmesinga kandidatų į vienuolius ir kunigus atranka, šventimai suteikti nebrandiems asmenims, bet ir klerikalizmas. Reikia šią problemą gerai įsidėmėti ir ypač būsimų vienuolių ir kunigų formacijos procese skirti jai deramą dėmesį.
Pokalbyje taip pat daug dėmesio skirta Pranciškui brangiai skirtingų kartų santykių, išminties perdavimo iš kartos į kartą temai. Su dėkingumu turime žiūrėti į prieš mus gyvenusiųjų ir tarnavusiųjų sukauptą patirtį ir išmintį, sako Pranciškus. Turime ne tik žiūrėti, bet ir perimti. Mums perduodamas palikimas turi būti suvokiamas ne kaip muziejaus eksponatai, bet kaip turtai, skatinantys mūsų kūrybingumą. Tęstinumo vienuoliniame gyvenime temos svarbą patvirtina ir knygos-interviu struktūra. Knygą sudaro trys skyriai: su dėkingumu žiūrėti į praeitį; būti užsidegusiems šiandien; su viltimi eiti į ateitį.
Paliesta ir kita, popiežiaus Pranciškaus mokyme dažna tema – Bažnyčios pareiga padėti kenčiantiesiems, būti vargstančiųjų pusėje. Popiežius įspėja dėl žmonių vargo, skurdo ir kančios ideologizavimo. Toks pavojus gresia, kai imame per daug teoriškai spręsti gyvenimo problemas. Reikia ne teorizavimo, bet konkretumo, tikros pagalbos. Popiežius paminėjo ir vieną svarbų dalyką, kurio Bažnyčia turi mokytis iš vargstančiųjų, – tai jų sugebėjimas nuoširdžiai džiaugtis mažais, bet autentiškais dalykais. Turime iš jų mokytis neturto dvasios ir su šia dvasia ištiesti jiems ranką.
Pokalbyje paliestos ir bažnytinėje aplinkoje viešai retai svarstomos temos, tokios kaip homoseksualizmas. Homoseksualizmo problema yra labai rimta, sako Pranciškus. Reikia didelio įžvalgumo atrenkant kandidatus. Turime būti reiklūs. Kartais atrodo, kad mūsų visuomenėje homoseksualizmas yra tapęs kone mada. Tokia mąstysena daro įtaiką ir Bažnyčios gyvenimui“. (JM / VaticanNews)
