Popiežius ir Irano katalikų vadovai Popiežius ir Irano katalikų vadovai 

Irano vyskupų vizitas Ad limina

Penktadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė du vyskupus ir kunigą, vadovaujančius mažoms katalikų bendruomenėms Irane, pradėjusius visiems Bažnyčios ganytojams kas keleri metai privalomą vizitą Ad limina apostolorum.

Irane šiuo metu gyvena beveik 80 milijonų žmonių, kurių absoliuti dauguma yra musulmonai šiitai. Krikščionių yra tik apie 60 tūkst., kurių tik apie 11 tūkst. yra katalikai, priklausantys chaldėjų, armėnų ir lotynų apeigų bendruomenėms. Prieš dešimtį metų Irane buvo apie 100 tūkst. krikščionių, kurių ketvirtadalį sudarė katalikai (25 tūkst.). Toks drastiškas, ypač katalikų, skaičiaus sumažėjimas – emigracijos pasekmė.

Iranas yra antikos laikais klestėjusios persų imperijos istorijos paveldėtojas. Dabartinio Irano teritorijoje jau septintajame amžiuje įsiviešpatavo islamas. Keletą šimtmečių šalį valdė arabai, turkai ir mongolai, o šešioliktajame amžiuje buvo atkurta Persijos imperija, su oficialia religija – šiitiškuoju islamu. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Persija buvo padalinta į Rusijos ir Didžiosios Britanijos įtakos zonas. Po Antrojo pasaulinio karo atgavo savarankiškumą, tačiau nesugebėjo sukurti stabilios santvarkos. Įvyko keli kariniai perversmai. Paskutinis rimtas bandymas kurti naują teisingą santvarką buvo vadinamoji „baltoji revoliucija“ 1963 metais: buvo pertvarkytas naftos ūkis, įvykdyta žemės reforma, moterims suteikta balsavimo teisė. Tačiau to nepakako šalies stabilizavimui. 1979 metais prasidėjo neramumai, kuriuos laimėjo radikalūs religiniai lyderiai. Šalis buvo paskelbta islamo respublika, visą valdžią paėmė šiitų dvasininkai. Paskutiniaisiais dešimtmečiais būta demokratėjimo ženklų, tačiau esminių pasikeitimų neįvyko.

Nors Irane oficiali religija yra islamas, krikščionybė ir kitos kelios religinės mažumos toleruojamos, jų atstovai netgi turi pastovias vietas parlamente. Irane veikia šešios katalikų vyskupijos – keturios chaldėjų, viena lotynų ir viena armėnų apeigų. Lotynų apeigų katalikų yra apie 2 tūkst. Jie priklauso visą šalies teritoriją apimančiai Isfahano arkivyskupijai. Nors vyskupijos šešios, joms vadovauja trys ganytojai – du vyskupai ir apaštališkojo administratoriaus įgaliojimus turintis kunigas. Šventasis Sostas palaiko su Iranu diplomatinius santykius. Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje keletą metų nunciatūrai Teherane vadovavo lietuvis arkivyskupas Jonas Bulaitis (1933–2010). (JM / VaticanNews)

2018 lapkričio 23, 11:30